Tadas Pikčiūnas. “Tai neišvengiama”

Paveikslėlyje matote agentą Smitą iš filmo “Matrica” ir jo nuolat kartojamą frazę: “tai neišvengiama”.

Pasakysiu kelias garsias Nobelio premijos laureato Nauriel Roubini frazes, ištartas prieš porą dienų, kad nereikėtų skaityti viso mano teksto:

1. Dauguma JAV bankų yra beveik nemokūs (t.y. bankrutvę – aut. past.)

2. Ruoškitės stagfliacinei kredito krizei. Stagflaicija (ekonomikos būklė esant dideliam nedarbo lygiui, dideliems infliacijos augimo tempams ir mažėjančioms gamybos apimtims). Plius – kredito krizė arba bankų likvidumo krizė (aut. past.)

2023 m. kovo mėnesį JAV komerciniai bankai neteko 389 milijardų JAV dolerių indėlių. Didžiausias mėnesinis indėlių sumažėjimas per visą JAV istoriją (grafikas).

2022 m. didėjantys infliacijos augimo tempai dėl “pinigų lietaus”, paskatino investuotojus ieškoti alternatyvų bei parduoti (inflaicijos nepadengiančius) skolos vertybinius popierius. Pavyzdžiui, JAV 10 metų termino iždo skolos obligacijos neteko apie 20 proc. savo vertės, o pagrindinis JAV akcijų indeksas “S&P 500” neteko 15 proc. vertės, tad nemaža investuotojų dalis (taip pat ir bankai) turi nemažų finansinių nuostolių dėl vertybinių popierių nuvertėjimo.

2022 m. JAV komercinių bankų nerealizuoti nuostoliai (dėl investicijų į VP) siekė 620 milijardų dolerių arba 28 proc. jų viso kapitalo vertės (2.2 trln. usd).

Tai dar ne viskas!!! Covido metu, esant 0 proc. bazinei palūkanų normomai, komerciniai bankai skolino klientams už ypač žemas palūkanų normas. CB pakėlus bazines palūkanų normas iki 5 proc., bankų išduotos paskolos klientams tapo nuostolingomis – realiai beveik bevertėmis, tad “The Marketwatch”  pateiktais duomenimis, bankų nerealizuotas nuostolis galėtų siekti iki 1.75 trln. JAV dolerių arba 80 proc. jų turimo kapitalo. Tai jau rimta!

Tad jei tik indėlininkai ir toliau panikuos (tai ką matote pateiktame grafike), bankai bus priversti išparduoti savo turimą investicinį turtą pusvelčiui – nuostoliai taps realūs – bankai, tiesiog, bankrutuos.

Tik recesija (ekonomikos nuosmūkis) gali sumažinti kainų ir atlyginimų augimą (CB ribojant visuminę paklausą t.y. keliant bazines palūkanų normas bei atvirų rinkos operacijų dėka: sumažinti pinigų kiekį ekonomikoje (M2)).

Bazinių palūkanų normų didinimas bei pinigų kiekio M2 mažinimas (QT)- t.y. centrinio banko vykdoma, restrikcinė monetarinė politika – padidina kredito kaštus: tiek vartotojams, tiek verslininkams, tiek valstybėms, tiek bankams! Be to darosi vis sunkiau uždirbti valiutą rinkoje, kadangi CB mažina valiutos pasiūlą atviromis rinkos operacijomis. Tokia padėtis sukels likvidumo krizę – nieks nebeišmokės skolų – daug kas bankrutuos – arba tiesiog “sveiki atvykę į eilinę likvidumo krizę”, kurią sukėlė centriniai bankai, dėl inflaicijos baimės.

Kartojau ir kartosiu – tai neišvengiama!!! Arba centriniai bankai sunakins valiutas (EUR ir USD), vykdydami ekspansinę pinigų politiką (dėl hyperinfliacijos). Arba sunakins kapitalo rinkas dėl restrikcinės monetareinės politikos. Kils finansinė krizė (bankrutuos bankai, investiciniai fondai, pensijų fondai, kris akcijų vertė biržose, bankrutuos daug namų ūkių, įmonių). Galiausiai, ilguoju laikotarpiu – valiutos (EUR ir USD) vis teik bus sunakintos – tai neišvengiama.