Tikroji laisvė prasideda ne nuo galimybės pasirinkti ar berniukui nešioti kelnes ar sijoną, arba mergaitei lankyti boksą ar meno mokyklą, įsivaizduojant, kad vyriškumo ir moteriškumo samprata yra tik pasenęs stereotipinis įsitikinimas.
Tikroji laisvė prasideda ne nuo galimybės rinktis kokio dydžio ir kokio gamintojo alkoholinio tūrinio buteliais save nunuodyti, įsivaizduojant, kad tai yra džiaugsmo šaltinis.
Prasideda ne nuo narkotinių medžiagų pasirinkimo, ne nuo laisvo elgesio ir ne nuo komforto zonos puoselėjimo, įsivaizduojant, kad visame tame yra gyvenimo prasmė.
Tikroji laisvė prasideda ne nuo galimybės rinktis su kokio grožio ir kokio brangumo parduodančiomis savo kūną merginomis tenkinti aistras, įsivaizduojant, kad tai turėtų būti svarbiausia siekiamybė.
Taip pat prasideda ne nuo žeminimo, manipuliavimo, ciniško diktato kitų atžvilgiu jeigu socialinis statusas leidžia taip elgtis, įsivaizduojant, kad gyveni tik vieną kartą ir už savo veiksmus niekad atsakyti nereikės.
Tikroji laisvė prasideda nuo suvokimo ir gebėjimo atskirti kas yra tikra ir kas ne, kas yra laikina ir kas yra amžina. Ji prasideda nuo savidisciplinos, atsakomybės prisiėmimo ir tvirtos valios potencialo, sugebant tamsos spąstams, primetamoms pseudovertybėms ir destruktyvioms programoms pasakyti tvirtą NE. Butaforinė ir laikinoji laisvė veda link vergovės, kuri kai kuriems lieka net nepastebima.
Meilės, kūrybos nebūna be laisvės, bet absoliutinės laisvės nėra, žmogus pats turi suvokti, kiek savo laisvės paaukoti, kad ji įgautų prasmę.