Pastarosiomis savaitėmis ryškiai išaugęs JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimas Ukrainai surengti prezidento rinkimus sukėlė rimtą diskusiją tarptautinėje politikoje. Trumpo pareiškimas, esą Volodymyras Zelenskis „vengia demokratijos“, o Ukrainoje „būtina surengti rinkimus“, ypač karo metu, kelia klausimą — kokie yra tikrieji šio spaudimo tikslai?
Dalis analitikų teigia, kad tai gali būti taktinė priemonė spausti Ukrainą priimti taikos susitarimą, kurio Zelenskis iki šiol griežtai atsisako. Kiti mato ženklų, jog rinkimų iniciatyva gali būti Trumpo signalas, kad dabartinis Ukrainos prezidentas nebėra pageidaujamas partneris — ir jog rinkimai atvertų kelią lyderiui, kuris būtų labiau linkęs sutikti su naujomis derybų sąlygomis.
Zelenskis į Trumpo pareiškimus reagavo teigdamas, kad teoriškai rinkimams neprieštarauja, tačiau pabrėžia esminę sąlygą — tam būtinos tarptautinės saugumo garantijos.
Šiuo metu milijonai ukrainiečių yra perkelti, dalis šalies okupuota, o fronto regionuose nuolatos vyksta apšaudymai. Rinkimai tokioje situacijoje ne tik techniškai sudėtingi — jie galėtų būti panaudoti Rusijos informacinėje kampanijoje, o pati procedūra taptų lengvu taikiniu.
Tačiau Zelenskio atsargumas gali būti aiškinamas ir jo siekiu išlaikyti poziciją. Per karą jis tapo vienu populiariausių lyderių pasaulyje, tačiau ilgas karo nuovargis ir lėti politiniai sprendimai mažina visuomenės kantrybę. Tai galėtų būti palanki terpė opozicijai ar kandidatams, kurie siūlytų greitesnę taikos perspektyvą.
Pagrindinė hipotezė — rinkimų klausimas gali būti įrankis Trumpo taikos planui įgyvendinti. Jis jau anksčiau spaudė Ukrainą sutikti su paliaubomis, net jei jos reikštų teritorinius kompromisus. Zelenskis tokiam planui prieštarauja ir deklaruoja, kad taika negali būti pasiekta Ukrainos sąskaita.
Trumpui reikalingas politiškai lankstesnis Ukrainos vadovas — kas nors, kas galėtų priimti jo siūlomą susitarimą ir pristatyti jį kaip „neišvengiamą“. Rinkimai, ypač karo nuovargio akivaizdoje, galėtų tapti mechanizmu tokiai permainai įvykti.
Europos valstybės viešai nėra perėjusios į Trumpo pusę. Dauguma jų laikosi linijos, kad rinkimai karo sąlygomis gali būti pavojingi ir nedemokratiški. Be to, per didelis spaudimas Ukrainai gali būti interpretuojamas kaip bandymas primesti sprendimą, naudingą ne Kijevui, o Vašingtonui ar net Maskvai.
Vis dėlto, jeigu JAV spaudimas didės, o karas nesuteiks proveržio, situacija gali pasisukti taip, kad Zelenskis bus priverstas realiai apsvarstyti rinkimų galimybę ar pasirašyti JAV taikos planą.
Ar rinkimai gali atnešti „sukalbesnį“ lyderį? Galbūt. Ar tokia pokyčio dinamika būtų naudinga Ukrainai? Tai klausimas, dėl kurio iki šiol nesutaria nei Kijevas, nei Europa.
SN inf.