Nors Lietuva jau dabar skiria rekordinius daugiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šalies gynybai ir aktyviai vykdo visus Aljanso namų darbus, JAV Pentagono sprendimas nepakviesti Baltijos šalių į išskirtinį NATO susitikimą Lenkijoje pasiuntė šaltą diplomatinį dušą Vilniui. Lietuvos politikai deda milžiniškas pastangas, kad įrodytų esantys pavyzdingi sąjungininkai, tačiau naujoji Vašingtono strategija rodo, jog vien pažymių knygelės pavyzdingumo naujajame „NATO 3.0“ pasaulyje nebeužtenka.
Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje Lietuvos politinė vadovybė džiūgavo – šalis pademonstravo neįtikėtiną politinę valią, gynybos biudžetą pakeldama į viršutines NATO reitingų eilutes. Buvo perkama nauja ginkluotė, pasirašytos sutartys dėl vokiečių brigados priėmimo, o politikai Vašingtone nuolat kartojo: „Mes esame pavyzdys kitoms Europos šalims“.
Tačiau įtakingo leidinio Politico paskelbtais duomenimis apie Pentagono politikos vadovo Elbridge’o Colby inicijuotą uždarą susitikimą Lenkijoje atskleidė visiškai kitą realybę. Lietuva, kartu su Latvija, Estija ir net tokiomis karinėmis sunkiasvorėmis kaip Jungtinė Karalystė bei Prancūzija, liko už durų.
Kai pavyzdingas elgesys nebegarantuoja vietos prie stalo
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos koridoriuose ši žinia sukėlė didelį sukrėtimą, nors oficialiuose pareiškimuose politikai bando išlaikyti diplomatinį šaltakraujiškumą. Viešai deklaruojama, kad strateginė partnerystė su JAV išlieka tvirta, tačiau neoficialiuose pokalbiuose diplomatai neslepia nusivylimo: Lietuva daro viską, ko iš jos prašoma, tačiau strateginiai sprendimai priimami siaurame ratelyje be mūsų.
Ekspertų teigimu, tokia situacija susiklostė dėl drastiškai pasikeitusio paties Vašingtono požiūrio. Donaldo Trumpo administracija ir naujasis Pentagono elitas nebematuoja partnerystės tik procentais nuo BVP. Juos domina du pagrindiniai veiksniai: karinė masė (dydis) ir gebėjimas savarankiškai vadovauti didelio masto operacijoms.
Lietuva, būdama nedidelė valstybė, objektyviai negali pasiūlyti tokių karinių pajėgumų kaip Lenkija ar Vokietija, kurias JAV dabar mato kaip pagrindinius Europos gynybos ramsčius. Pentagono logika paprasta – jie nori kalbėtis su tais, kurie turi realią pramoninę ir karinę galią perimti iš JAV atsakomybę už Europos saugumą, kol patys amerikiečiai telkia dėmesį į Kinijos grėsmę Ramiajame vandenyne.
Užkulisinė diplomatija: bandymai pralaužti ledus
Lietuvos diplomatai šiuo metu aktyviai dirba Vašingtone ir Varšuvoje, bandydami sušvelninti šį sprendimą. Už uždarų durų vyksta intensyvios konsultacijos, siekiant išsiaiškinti tikruosius vadinamojo „Bergeno formato“ atrankos kruterijus ir užtikrinti, kad Baltijos šalių interesai nebūtų paaukoti didžiųjų valstybių derybose.
Lietuvos politikai bando akcentuoti, kad mūsų šalis yra priešakinė NATO linija ir bet koks saugumo architektūros peržiūrėjimas be pasienio valstybių dalyvavimo sukuria pavojingą precedentą. Be to, baiminamasi, kad toks Aljanso skaldymas į „grupeles“ siunčia klaidingą signalą Kremliui, kuris gali tai suprasti kaip NATO vienybės trūkumą.
Visgi realybė negailestinga – naujasis JAV pragmatizmas reikalauja ne tik lojalumo, bet ir apčiuopiamos karinės galios. Lietuva ir toliau beldžiasi į uždaras duris, tačiau šis įvykis aiškiai parodė: geopolitinių vėjų kryptis Vašingtone pasikeitė, ir pavyzdingo mokinio statusas Briuselyje nebegarantuoja automatinio pakvietimo į svarbiausius ateities susitikimus.
BV inf.
O naxui kam reikalingi labusiniai pridurkai? Idiotai privalo zinoti savo vieta – prie sikano. Taip visada buvo, yra ir bus.