Jau daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvoje vyksta rinkimai. Tačiau klausimas, kuris kas ketverius metus vis grįžta iš naujo, skamba taip: kodėl į valdžią vėl ir vėl patenka tie patys kvaili politikai, net ir po skandalų? Kodėl visuomenė renkasi tuos, dėl kurių vėliau nusivilia?
Politikos realybėje svarbiausias tampa ne idėjų turinys, o žinomumas. Žmonės dažnai balsuoja už tuos, kuriuos mato televizijoje, girdi radijuje ar sutinka plakatais nusėtose gatvėse. Politinė reklama, sukurta pagal rinkodaros taisykles, lengvai nugali nuosaikias, tačiau argumentuotas diskusijas. Todėl laimi tie, kurie garsiau šaukia, o ne tie, kurie nuosekliai dirba.
Dar viena priežastis – visuomenės trumpa atmintis. Skandalai užsimiršta, kaltinimai ištirpsta laike, o po kelių metų tas pats politikas jau pristatomas kaip „patyręs kandidatas“. Dažnai žmonės linkę manyti, jog „blogiau nebus“, todėl balsuoja už tuos pačius, tikėdamiesi stebuklo.
Politiką sunku įsivaizduoti be partijų. Tačiau būtent jos dažnai uždaro kelią naujiems žmonėms. Kandidatų sąrašai, pinigai rinkimų kampanijoms ir turimi ryšiai užtikrina senbuviams išlikimą. Nepriklausomam kandidatui ar mažai partijai įveikti šią sieną beveik neįmanoma.
Pabandykime į tai atsakyti, pasitelkdami Facebook komentatorių diskusiją. Plačiau apie tai vaizdo įraše.