Patiko? Pasidalinkite!

Nepaisydama buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų įvesti papildomus tarifus Indijos eksportui, ši šalis patvirtino, kad neketina atsisakyti rusiškos naftos importo. Energetinio saugumo argumentas Indijoje nusveria geopolitinį spaudimą, o Maskva taip toliau užsitikrina vieną didžiausių savo žaliavos pirkėjų.

Trumpo pareiškimai ir Indijos atsakas

Donaldas Trumpas, siekdamas sustiprinti spaudimą Maskvai, pareiškė, jog Indija „ėmėsi gerų žingsnių“ mažindama prekybą su Rusija, ir pagrasino tarifais, jei ši tendencija nesitęs. Tačiau Indijos valdžios atstovai nedelsdami paneigė tokius teiginius. Pasak jų, „jokių naujų direktyvų dėl rusiškos naftos importo nebuvo priimta“, o ilgalaikės tiekimo sutartys išlieka galioti.

Indija pabrėžė, kad energetiniai sprendimai yra „grįsti nacionaliniu interesu ir pasaulinės energijos rinkos stabilumu“, o ne politinėmis užuominomis iš Vašingtono.

Naftos importo struktūra

Šiuo metu Rusija išlieka vienu svarbiausių Indijos tiekėjų. Skaičiuojama, kad per pirmąjį 2025 m. pusmetį rusiška nafta sudarė apie 35 % viso šalies importo.

Tiesa, pastebimos tam tikros tendencijos: valstybinės Indijos naftos perdirbimo įmonės sumažino rusiškos žaliavos pirkimus, nes Maskvos taikomos nuolaidos smarkiai sumenko. Tačiau privačios bendrovės, tokios kaip „Nayara Energy“, ir toliau aktyviai importuoja.

Taigi nors importo dinamika kinta, kalbėti apie visišką pasitraukimą iš rusiškos rinkos – per anksti.

Kodėl Indija renkasi Maskvą?

Indijos ekonomikai būtina užtikrinti pigios energijos tiekimą. Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija siūlė naftą su didele nuolaida, o tai leido Indijai išlaikyti stabilesnes kainas vidaus rinkoje ir kontroliuoti infliaciją.

Be to, Indija stengiasi laviruoti tarp didžiųjų pasaulio žaidėjų – ji yra glaudus JAV partneris gynybos srityje, bet energetikos klausimais demonstruoja nepriklausomybę.

Putino „sankcijų imunitetas“?

Maskva, nors ir stipriai ribojama Vakarų rinkose, randa alternatyvius pirkėjus Azijoje. Indijos pozicija rodo, kad Vakarų sankcijos Rusijai nėra tokios vieningos ir efektyvios, kaip tikėtasi.

Trumpalaikėje perspektyvoje Putinas iš tiesų gali nesibaiminti, jog praras svarbiausią naftos eksporto partnerį. Tačiau ilgesniame laikotarpyje Rusiją gali spausti tiek logistikos, tiek finansavimo, tiek draudimo suvaržymai.

SN inf.


Patiko? Pasidalinkite!