Naujoji Donaldo Trumpo administracija oficialiai paskelbė pradedanti totalinį finansinį puolimą prieš Iraną, kurį JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pavadino „ekonominiu Normandijos išsilaipinimu“ (angl. Economic D-Day). Šiuo žingsniu Vašingtonas siekia visiškai izoliuoti Teheraną nuo tarptautinės finansų sistemos ir sužlugdyti šalies ekonomiką nenaudojant tiesioginės karinės jėgos sausumoje ekspertai.eu, firstpost.com.
Savo straipsnyje leidiniui Financial Times iždo sekretorius S. Bessentas pabrėžė, kad JAV žengia į galutinį konfrontacijos etapą, kuriame bus aktyvuotos visos turimos valdžios institucijų galios ir teisinės struktūros. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasaulio valstybėms iškėlė griežtą ultimatumą: bet kurios šalies įmonės, finansų įstaigos, oro uostai ar vyriausybinės agentūros, kurios toliau palaikys ryšius su Teheranu, susidurs su sunkiomis ekonominėmis pasekmėmis ir bus atkirstos nuo JAV rinkos bei dolerio sistemos ekspertai.eu.
Pagrindinis naujųjų sankcijų taikinys – Irano naftos eksporto logistinė grandinė ir vadinamasis „šešėlinis laivynas“, padedantis šaliai apeiti tarptautinius ribojimus ekspertai.eu, cnbc.com. Reaguodami į šį spaudimą, regiono žaidėjai jau imasi veiksmų – pavyzdžiui, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) laikinai sustabdė prekybines ir finansines operacijas su Iranu vz.lt.
Islamo Respublikos užsienio reikalų ministerija griežtai pasmerkė Vašingtono veiksmus, pavadindama juos „ekonominiu terorizmu ir nusikaltimu žmoniškumui“, bei pareikalavo nubausti sankcijų planų autorius. Šalies Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos pirmininkas Mohsenas Rezai perspėjo, kad bet kuri valstybė, prisijungusi prie JAV sankcijų politikos, bus laikoma Teherano prieše lrt.lt.
Siekdamas atremti spaudimą, Iranas pagrasino kraštutinėmis priemonėmis – visiškai sustabdyti naftos eksportą per strategiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį ir Persijos įlanką hindustantimes.com. Teherano atstovai užsiminė, kad jei anksčiau jų taikiniai buvo tik kariniai objektai, dabar atsakas gali būti nutaikytas tiesiogiai į JAV ekonominius ir verslo interesus regione.
Nors karinė vadovybė demonstruoja agresyvų toną, pačiame Irano politiniame elite pastebimas susiskaldymas. Šalies prezidentas Masoudas Pezeshkianas viešai pripažino, kad valstybė susiduria su milžiniškais sunkumais ir „negali kariauti amžinai“, kas rodo didėjantį spaudimą režimo viduje.
Šis totalinis finansinis karas kelia didžiulį neapibrėžtumą pasaulio biržose. Didžiausias JAV iššūkis įgyvendinant šį planą išlieka Kinija – pagrindinė Irano naftos pirkėja. Pekinas jau išreiškė griežtą nepritarimą vienašališkoms JAV sankcijoms.
Jei konfliktas eskaluosis iki Hormuzo sąsiaurio blokados ar realių tiekimo sutrikimų, pasaulinės energijos išteklių kainos neišvengiamai šoktelės į viršų. Tai sukeltų naują infliacijos bangą Vakarų šalyse ir destabilizuotų žaliavų rinkas, todėl artimiausios dienos bus lemiamos stebint tiek Teherano, tiek didžiųjų pasaulio ekonomikų atsakomuosius žingsnius.
Parengė Vaidas Žemaitis Lekstutis