Patiko? Pasidalinkite!

Po kiekvieno dvasininkų seksualinio piktnaudžiavimo skandalo visuomenėje kyla visiškai suprantamas pyktis, skausmas ir radikalių sprendimų paieška. Siekiant apsaugoti pačius pažeidžiamiausiausius – vaikus – viešojoje erdvėje kartais nuskamba radikali idėja: o kas, jei prevenciškai kastruotume visus dvasininkus? Nors intuityviai gali atrodyti, kad fizinis ar medicininis įsikišimas visiškai panaikintų grėsmę, kriminologijos ir medicinos mokslas pateikia aiškų atsakymą – ši priemonė vaikų neapsaugotų net ir pačios Bažnyčios aplinkoje.

1. Pedofilija yra psichikos sutrikimas, o ne hormonų perteklius

Esminė klaida, daroma svarstant apie kastraciją, yra prielaida, kad vaikų išnaudojimas kyla iš stipraus lytinio potraukio. Medicinos tyrimai rodo, kad pedofilija pirmiausia yra sunkus asmenybės ir psichikos sutrikimas, susijęs su iškreiptu mąstymu, o ne su testosterono kiekiu kraujyje.

Chirurginė ar cheminė kastracija sumažina hormonų lygį ir fizinį libido, tačiau ji neištrina psichologinio potraukio vaikams. Asmuo, turintis šį sutrikimą, net ir neturėdamas fizinio pajėgumo atlikti lytinį aktą, išlaiko norą išnaudoti pažeidžiamus asmenis.

2. Seksualinė prievarta – tai galios ir kontrolės demonstravimas

Kriminologai pabrėžia, kad seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus dažnai yra susiję ne su biologiniu pasitenkinimu, o su noru dominuoti, kontroliuoti ir patirti galią prieš silpnesnį.

Jei nusikaltėliui fiziškai apribojama galimybė atlikti standartinį lytinį aktą, jo elgesio sutrikimas niekur nedingsta. Tokie asmenys randa kitų būdų žaloti vaikus: naudoja daiktus, fizinį smurtą, verčia vaikus liesti juos, fotografuoja ar filmuoja. Kastracija nepadaro žmogaus empatiško ar saugaus aplinkiniams – ji tik pakeičia smurto formą.

3. Grėsmė Bažnyčioje kyla ne tik iš kunigų

Sufokusavus visą dėmesį tik į šventinimus turinčius asmenis, sukuriama iliuzija, kad likusi aplinka yra saugi. Tačiau religinėse bendruomenėse su vaikais kasdien dirba dešimtys kitų suaugusiųjų:

  • Tikybos mokytojai (katechetai) ir choro vadovai,
  • Vargonininkai ir parapijų administracijos darbuotojai,
  • Savanoriai, stovyklų vadovai ir jaunimo lyderiai.

Kastravus tik kunigus, visi kiti potencialūs skriaudikai, dirbantys toje pačioje aplinkoje, liktų visiškai nepastebėti, o tėvai prarastų budrumą, klaidingai tikėdami, kad pavojus pašalintas.

4. Teisinė utopija ir kolektyvinė atsakomybė

Demokratiniame pasaulyje galioja pamatinis teisės principas – asmuo gali būti baudžiamas ar jam taikomos medicininės priemonės tik po to, kai teisme įrodoma jo konkreti kaltė.

Visuotinė prevencinė grupės žmonių kastracija pagal profesinį ar luominį požymį pažeistų fundamentaliausias žmogaus teises ir Konstituciją. Be to, tokia praktika istorijoje jau buvo taikyta totalitarinių režimų (pvz., nacistinėje Vokietijoje vykdant eugenikos programas) ir demokratinėse visuomenėse yra griežtai atmetama kaip nehumaniška ir teisiškai neįmanoma.

Kas iš tikrųjų saugo vaikus?

Užuot pasikliovus neveiksmingais biologiniais metodais, modernus pasaulis ir pati Bažnyčia pastaraisiais dešimtmečiais pereina prie sisteminių saugumo taisyklių, kurios duoda realių rezultatų:

  • „Nulinė tolerancija“ ir viešumas: Visi įtarimai privalomai viešinami ir perduodami civilinei teisėsaugai, atsisakant praktikos tirti nusikaltimus tik vidiniuose Bažnyčios teismuose ar perkelti įtariamuosius į kitas parapijas.
  • Fizinės aplinkos kontrolė: Įvedama dviejų suaugusiųjų taisyklė – dvasininkui ar savanoriui draudžiama likti vienam už uždarų durų su vaiku. Visos erdvės (zakristijos, kabinetai) turi turėti langus arba būti matomos.
  • Teistumo tikrinimas: Kiekvienas asmuo, pradedantis dirbti ar savanoriauti su nepilnamečiais, privalo pateikti pažymą iš Specialaus teistumo registro, įrodančią, kad jis praeityje nėra įvykdęs nusikaltimų prieš vaikus.

Kova su vaikų išnaudojimu reikalauja ne emocingų ar radikalių pseudomedicininių sprendimų, o griežtos, skaidrios ir nuolatinės kontrolės. Kastracija yra tik iliuzinė apsauga, kuri nepašalina problemos šaknų, o tik nukreipia dėmesį nuo realių ir efektyvių prevencijos priemonių.

Vaidas Žemaitis Lekstutis


Patiko? Pasidalinkite!