Kuo toliau, tuo labiau nuo politikos darosi bloga ir apolitiškiems žmonėms, tokiems kaip Stano bei kitiems visuomenės linksmintojams.
Politikas – tai toks asmuo, kuris prieš patenkant į politiką (postą) neišvengiamai turi meluoti savo rinkėjams, tam, kad juos sudomintų ir įtikintų, kad šie, atėjus momentui X (rinkimų dieną), savo iksiuką atiduotų tam, kuris labiausiai juos įtikino.
Netikite? Pabandykite ramiai sau pasakyti, kuris politikas padarė tai, ką prieš tai žadėjo? Sunku rasti? O jei rimtai, tai tikrovėje to ir negali būti. Jeigu politikas būtų sąžiningas, jis rinkėjams turėtų sakyti, kad nežino, kaip jis elgsis daugelyje situacijų, nes nežino, kokios tuomet bus aplinkybės.
Laviruoti ir būti lanksčiam savo rinkėjui man prilygsta sukčiavimui. Jeigu tu eidamas į rinkimus tik įsivaizduoji, kad gali kažką pakeisti, o nuėjęs pamatai visai kitą vaizdą (taip dažniausiai ir būna) ir neatsisakai dėl to mandato, juk nesakai: “štai, aš dedu mandatą ir visų atsiprašau, nes negalėsiu įvykdyti to, ką žadėjau prieš rinkimus.”.
Tuomet ir prasideda “didžioji” politika – išlikimas prie lovio. Politikas supranta vieną dalyką: kada jei ne dabar… Būdamas politikoje, vienoje ar kitoje pozicijoje, tarkime seime, ar savivaldoje, neišvengiamai bus situacijų, kuomet bus galima paimti kyšį, o už tai tereiks pakelti ranką (atiduoti balsą) už vieną ar kitą balsuojamą klausimą.
Vieną kartą paėmei – ir tu jau su kompromatu. Ateityje jau imsi visada, kada tik pasiūlys. O kai ant politiko “kabo” kompromatas, jis niekada nešoks aukščiau bambos, kad ir akivaizdžiai matys neteisybę.
Jeigu nors vienas Seimo narys iš tribūnos pasakytų, kad Lietuva yra JAV kolonija, jam liktų daugiausiai dvi dienos ir jis tuoj pat būtų pašalintas visam laikui su įrašu jo biografijoje, kad jis yra netinkamas. Gali būti ir taip, kad jam tuoj pat sukurtų bylą ir paskelbtų tautos priešu, dirbančiu Kremliui arba Lukašenkai.
Net ir tarp tų pačių dabartinių opozicionierių, darančių visokias video laideles ir jose dalyvaujančių pašnekovų, pilna tokių, kurie drąsiai kalba beveik apie viską, išskyrus esmę – apie tai, kad mes esame JAV kolonija. Dauguma to nesupranta, o kiti bijo.
Kolonijinėje valstybėlėje, neturinčioje savo politikos, neįmanoma išrinkti sąžiningų politikų, nes kolonijinėje santvarkoje jiems tiesiog nėra nei menkiausio šanso ką nors pakeisti. Na, nebent susidarytų kritinė masė sąžiningų bendraminčių. Atminkime ir dar vieną dalyką – sąžiningi žmonės dar iki rinkimų yra eliminuojami iš šio žaidimo ir jiems net nebūna leista papulti.
Seime turime keletą kartais garsiau “pašūkaujančių”: Kepenį, Gražulį, Puidoką, Ąžuolą… ir ką, ar girdėjote, kad šie politikai pasakytų, jog mes esame JAV kolonija?
Tai atvirai savęs paklauskime: kuo politikas skiriasi nuo sukčiaus?
Jau Makiavelis pries 500metu ta rase,kad politikoje nemeluojanciam nera jokiu sansu.Jeigu jis nemeluotu ne tik ,kad jo neisrinktu,bet ir tie kurie isrinko pirmiausiai isspirtu neapsikente.Visi tai zino.Ir kas pasikeite ,nieko.Tokia jau zmogaus prigimtis ir psichologija.
Čia su daug kuo galima sutikti, bet daug kas priklauso ir nuo pačių rinkėjų. Juk patys rinkėjai prašosi kad jiems meluotų. Žmonės nori iš politikų girdėti gražius dalykus, o politikai norėdami pelnyti jų palankumą kalba tai ką žmonės nori girdėti. Todėl ir žada dangiškus migdolus. Kuris politikas turės daugiau šansų, ar tas kuris kalbės karčią tiesą, ar tas kuris kabins makaronus, žadėdamas dangiškuosius migdolus. Koks procentas rinkėjų iš tikro žino ko nori iš politikų? Rolandas Paulauskas berods yra sakęs, kad reikia balsuoti ne už politiką, o už jo atstovaujamas pažiūras. Dauguma rinkėjų į tai nekreipia jokio dėmesio. Jie renkasi pagal tai ar gražus, koks jo išsilavinimas, kiek užsienio kalbų moka. Geras pavyzdys vyresnio amžiaus vadinamų konservatorių rinkėjai. Jei su kiekvienu iš jų pabendravus, tai paaiškėtų, kad jie kad ir pataloginiai rusofobai, bet jie konservatyvių pažiūrų žmonės. Jie už tautiškumą, už tas tradicines vertybes. O partija, už kurią jie balsuoja, jau seniai nebeatstovauja tų tradicinių vertybių. Ji seniai nuliberalėjo. Ji ir už LGBT ir už visokias Stambulo konvencijas. Bet mano paminėti rinkėjai į tai neįsigilina ir šituo nesidomi. Jei kuriam nors pasakai tai, tai jis labai nustemba. Jam čia kažkokia naujiena. Čia tik vienas pavyzdys. Va taip žmonės ir renkasi politikus. Dažniausiai tas balsavimas būna emocinis. Arba būna žmonės apolitiški visiškai, jiems politika visai neįdomi. Bet ateina rinkimai ir tokiems sakoma, būk pilietiškas, atiduok savo balsą. Ir tokie balsuoja per daug nesigilindami už ką. Taip kad viskas ne taip paprasta.
Įdomu, kokia būtų realiai įvykdoma išeitis iš minimos situacijos?
Atsakymas paprastas. Lietuvos baudziauninkai partiniai, nepartiniai, valdzioje ar siaip eiliniai soktu ir giedotu rusiskas giesmes ir sokius. Kito kelio lietuva NETURI nuo tada kai Vytautas ,,Didysis,, ir Jogaila pardave LDK Lenkijai. Nesvaikit apie jokias lietuvos kuriu NIEKADA NEBUVO ISTORIJOJE.
puikus straipsnis