Patiko? Pasidalinkite!

Kuo toliau, tuo labiau nuo politikos darosi bloga ir apolitiškiems žmonėms, tokiems kaip Stano bei kitiems visuomenės linksmintojams.

Politikas – tai toks asmuo, kuris prieš patenkant į politiką (postą) neišvengiamai turi meluoti savo rinkėjams, tam, kad juos sudomintų ir įtikintų, kad šie, atėjus momentui X (rinkimų dieną), savo iksiuką atiduotų tam, kuris labiausiai juos įtikino.

Netikite? Pabandykite ramiai sau pasakyti, kuris politikas padarė tai, ką prieš tai žadėjo? Sunku rasti? O jei rimtai, tai tikrovėje to ir negali būti. Jeigu politikas būtų sąžiningas, jis rinkėjams turėtų sakyti, kad nežino, kaip jis elgsis daugelyje situacijų, nes nežino, kokios tuomet bus aplinkybės.

Laviruoti ir būti lanksčiam savo rinkėjui man prilygsta sukčiavimui. Jeigu tu eidamas į rinkimus tik įsivaizduoji, kad gali kažką pakeisti, o nuėjęs pamatai visai kitą vaizdą (taip dažniausiai ir būna) ir neatsisakai dėl to mandato, juk nesakai: „štai, aš dedu mandatą ir visų atsiprašau, nes negalėsiu įvykdyti to, ką žadėjau prieš rinkimus.“.

Tuomet ir prasideda „didžioji“ politika – išlikimas prie lovio. Politikas supranta vieną dalyką: kada jei ne dabar… Būdamas politikoje, vienoje ar kitoje pozicijoje, tarkime seime, ar savivaldoje, neišvengiamai bus situacijų, kuomet bus galima paimti kyšį, o už tai tereiks pakelti ranką (atiduoti balsą) už vieną ar kitą balsuojamą klausimą.

Vieną kartą paėmei – ir tu jau su kompromatu. Ateityje jau imsi visada, kada tik pasiūlys. O kai ant politiko „kabo“ kompromatas, jis niekada nešoks aukščiau bambos, kad ir akivaizdžiai matys neteisybę.

Jeigu nors vienas Seimo narys iš tribūnos pasakytų, kad Lietuva yra JAV kolonija, jam liktų daugiausiai dvi dienos ir jis tuoj pat būtų pašalintas visam laikui su įrašu jo biografijoje, kad jis yra netinkamas. Gali būti ir taip, kad jam tuoj pat sukurtų bylą ir paskelbtų tautos priešu, dirbančiu Kremliui arba Lukašenkai.

Net ir tarp tų pačių dabartinių opozicionierių, darančių visokias video laideles ir jose dalyvaujančių pašnekovų, pilna tokių, kurie drąsiai kalba beveik apie viską, išskyrus esmę – apie tai, kad mes esame JAV kolonija. Dauguma to nesupranta, o kiti bijo.

Kolonijinėje valstybėlėje, neturinčioje savo politikos, neįmanoma išrinkti sąžiningų politikų, nes kolonijinėje santvarkoje jiems tiesiog nėra nei menkiausio šanso ką nors pakeisti. Na, nebent susidarytų kritinė masė sąžiningų bendraminčių. Atminkime ir dar vieną dalyką – sąžiningi žmonės dar iki rinkimų yra eliminuojami iš šio žaidimo ir jiems net nebūna leista papulti.

Seime turime keletą kartais garsiau „pašūkaujančių“: Kepenį, Gražulį, Puidoką, Ąžuolą… ir ką, ar girdėjote, kad šie politikai pasakytų, jog mes esame JAV kolonija?

Tai atvirai savęs paklauskime: kuo politikas skiriasi nuo sukčiaus?


Patiko? Pasidalinkite!