Ne, tikrai nepasakosiu apie turizmą, romantiką ir gamtos reiškinius. Tiesiog eilinį kartą pakalbėsiu apie gėjus.

Kuo toliau, tuo labiau pasaulis darosi nebesuprantamas. Aš tiesiog nebesusigaudau, kaip reikia gyventi ir kaip reikia vertinti kai kuriuos dalykus.

Pakeliavus po pasaulį, pamatai gėjams skirtą šokoladą, sidrą, saldainius ir kt.

Vilniuje įrengta gėjų pėsčiųjų perėja. Tokios perėjos yra ir kitose šalyse. O, pavyzdžiui, Islandijoje yra ištisi „spalvoti“ takai, ant kurių žmonės gali vaikščioti. Aš ten buvau. Priėjęs tą taką, šiek tiek sutrikau.

Apėmė keistas jausmas, kuris privertė stabtelti ir pagalvoti. Esu žemaitis, o žemaičiai turi savo vėliavą. Gėjai taip pat turi savo simboliką ir vėliavą. Bet, kažin, ar aš norėčiau, kad takai ar perėjos būtų išmargintos Žemaitijos atributika ir ją tryptų visokie praeiviai savo purvinais batais.

Gėjai džiaugiasi. Jiems malonu, kad purvinais batais trypia jų simbolį. Tarkim, vedi taku šunį, kuris ima ir pakeliui atlieka savo gamtinius reikalus. Žinoma, galima paimti ir surinkti. O jeigu apmyža? Gal tai taip pat yra viena iš laisvių, kai galima ant jų šikti ir myžti, ir, svarbiausia, jie tame jaučia malonumą?

Ir žinote, kaip aš pasielgiau Islandijoje su tuo taku? Aš juo ėjau…

Ir čia dar ne viskas. Mačiau ir suoliukus lauko kavinėje nudažytus gėjų spalvomis. Ir vėl kyla mintis, ar aš norėčiau tarkim, kad į žemaitijos atributika išdažytus suoliukus trintų savo užpakalius. Nesidrovėkime pripažinti ir to, kad žmogus užvalgęs kartais ir paperdžia.

Ką Jūs manote apie tas perėjas ir takus, išmargintus vaivorykštės spalvomis?

Patiko? Pasidalinkite!