Patiko? Pasidalinkite!

Senieji automobilių entuziastai su nostalgija prisimena laikus, kai automobilis būdavo perkamas dešimtmečiams, o jo variklis, įveikęs pusę milijono kilometrų, po nebrangaus kapitalinio remonto tarnaudavo dar tiek pat.

Šiandien situacija kardinaliai pasikeitė, nes automobilių pramonėje vis garsiau skamba „planuoto nusidėvėjimo“ terminas, o naujos transporto priemonės vis dažniau tampa vienkartiniais daiktais, sukurtais idealiai atlaikyti tik garantinį laikotarpį. Griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai privertė gamintojus imtis variklių tūrio mažinimo, todėl tradicinius atmosferinius variklius pakeitė trijų cilindrų agregatai su turbokompresoriais. Šie maži varikliai nuolat dirba prie savo galimybių ribos, o tai sukelia milžiniškas mechanines apkrovas ir dramatiškai sutrumpina agregatų gyvavimo laiką.

Kartu su mažesniu tūriu atėjo ir kapitalinio remonto pabaiga, nes šiuolaikiniai aliuminio blokai dažnai dengiami mikronų storio specialiomis dangomis, kurių neįmanoma remontuoti. Gamintojai sąmoningai netiekia rinkai remontinių dalių dydžių, todėl sugedus vienam mazgui tenka keisti visą variklio bloką, o tai finansiškai prilygsta pusės automobilio vertei.

Situaciją sunkina ir tai, kad modernus automobilis tapo kompiuteriu ant ratų, kurio elektronika ir programinė įranga sensta daug greičiau nei metalas. Po kelerių metų specifiniai valdymo blokai nustoja būti gaminami, o nutraukus programinį palaikymą automobilis gali tapti nebenaudojamas net ir esant tvarkingai mechaninei daliai.

Viską diktuoja gamybos ekonomika bei lizingo kultūra, kur gamintojo tikslas yra užtikrinti sklandų veikimą tik pirmus 3–5 metus, kol galioja garantija, o vėliau skatinti vartotoją ne remontuoti seną, bet pirkti naują modelį. Ši tendencija keičia ir antrinę rinką, kur naudoto automobilio pirkimas virsta loterija su rizika gauti astronomines remonto sąskaitas už transporto priemonę, kuri galutinai tapo trumpalaike vartojimo preke.

SN inf.


Patiko? Pasidalinkite!