Nuo XIX a. pabaigos XX a. pradžios elektromobiliai buvo kasdienybė ir nekėlė jokių nuostabų, kad jie gali nuriedėti vienu užkrovimu iki 100 ir daugiau kilometrų. Taip taip, iki 100 kilometrų prieš daugiau nei 100 metų.
Tuomet elektromobiliai buvo kasdieninis vaizdas gatvėse. Jie buvo naudojami, netik asmeninėms kelionėms, bet ir krovinių gabenimui. Melas yra tai, kad mums meluojama, kad elektromobiliai yra nepatogūs tuo, kad vienu įkrovimu gali įveikti max. 300km. Antra bėda, nėra kur jo pakrauti.
Nepamirškime, kad šiems vaizdams daugiau nei 100 metų. Užsiduokime sau klausimą; kodėl per daugiau nei 100 metų elektromobiliai buvo tiesiog pamiršti ir, tik nesenai pradėjo jų rinka ir gamyba atsigauti. Negi mūsų žmonės nenorėtų gyventi švaresniuose miestuose?
Atsakymas yra labai aiškus ir konkretus. Pasaulinei banksterių mafijai elektromobiliai yra “peilis po kaklu”. Naftos pramonės žlugimas, sujauktų visą pasaulio ekonomiką ir nusistovėjusias tvarkas.
Nebereiktų kovoti dėl naftos. Vadinasi nebereiktų ir ginklų. Jūs pagalvojate apie kokius pinigus eina kalba? Tai yra be galo didžiuliai pinigai kurie yra daromi iš naftos, karo, farmacijos…
Visos kalbos apie tai, kad kai kuriuose Europos miestuose uždraus vidaus degimo variklius, yra, tik iliuzija tikintiesiems. Realiai, šiandien dienai yra išrastos technologijos, kurių pagalba elektromobilis gali nuvažiuoti 1000 kilometrų ir daugiau, bet pasaulio banksteriams, tai yra savižudybė.
Nafta realiai yra daugelio šių laikų karo priežastis, dėl kurios jau daugiau nei 100 metų vyksta visoje mūsų planetoje. Tikėkimės, kad mums pavyks sulaukti geresnių laikų, kai žmonija pradės sąmoningėti ir supras, kad pinigai nėra valgomi ir sveikata yra nenuperkama.
BV reporteris Giedrius Balčiūnas
Tai tais laikais elektromobiliai ir nevažinėjo niekur toli. Tik po miestus. Nes už miestų nebuvo normalių kelių. O mieste 100 km ridos per dieną tais laikais buvo per akis. Ir nepaplito jie būtent dėl mažos ridos, nes normaliam automobiliui reikėjo be pakrovimo nuvažiuoti bent 300-400 km. Dar reikia turėti omenyje, kad elektros tinklai masiškai paplito tik po 1960-70 metais. Iš ko krautis? Be to pakrovimas truko kelias valandas. Benziną galima buvo nuvežti cisterna ar statine į bet kokį užkampį. Aišku, galėjo vystytis elektromobiliai paraleliai kaip grynai miesto transporto priemonė. Bet turėti du automobilius tai laikais buvo prabanga. Žodžiu, ne viskas taip vienareikšmiška. Bet kad naftos magnatai padarė savo juodą darbą, pasodindami ant adatos, tai faktas. Jie nebūtų pralošę jei būtų buvę vystomi ir elektromobiliai, nes elektrą tai reikėjo iš kažko gaminti. O pagrindiniu elektros generavimo šaltiniu irgi tuo metu tapo naftos produktai, kiek vėliau dujos. Akmens anglys palaipsniui buvo stumiamos, hidroresursai buvo riboti, atominės elektrinės atsirado kur kas vėliau…
Advokatas puikus.
Žydai patys save apsigina. elektromobiliai XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje neturėjo jokių šansų tapti masine transporto priemone ir išstumti vidaus degimo variklį – tam buvo technologinės ir infrastruktūros priežastys. Na nebuvo normalių akumuliatorių, kurie galėjo užtikrinti greitą pakrovimą, kelis šimtus kilometrų kelio iki pakrovimo, būti lengvi ir patikimi. Rūgštiniai ar šarminiai akumuliatoriai tokių kriterijų neatitinka. O kitokiems atsirasti chemijos, medžiagų mokslo ir inžinerinių technologijų lygis tada buvo per žemas. Esmė kitame – esmė tame, kad dauguma žmonių net nežino, kad automobilių eros pradžioje elektromobiliai iš viso buvo. Aš tą sužinojau dar tada, kai internetas buvo mažai kam žinomas…