Patiko? Pasidalinkite!

Valdas Adamkus (iki 1955 m. Voldemaras Hubertas Laimutis Adamkavičius; g. 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune) – politikas, Lietuvos Respublikos Prezidentas, aplinkosaugininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.

Pirmąjį kartą nuo artėjančios Raudonosios armijos su tėvais į Vokietiją pabėgo 1944 m. liepos mėnesį. Tačiau šeimai susiradus prieglobstį netoli Vroclavo (tuometinio Breslau) įkurtoje karo pabėgėlių stovykloje, grįžo atgal į Lietuvą prisijungti prie Žemaitijoje (Sedos miškuose) formuojamos lietuvių savanorių tėvynės apsaugos rinktinės kovai prieš Raudonąją armiją. Ten buvo paskirtas bataliono štabo vertėju. Galutinai iš Lietuvos pasitraukė 1944 m. spalio mėn., kaip rašo savo atsiminimuose, pasislėpęs po tanku besitraukiančiame nacių kariuomenės traukinio ešelone.

1949 m. atvyko į JAV. Dirbo darbininku automobilių dalių gamykloje Čikagoje, vėliau – braižytoju inžinerijos firmoje. 1952 m. buvo pašauktas į JAV kariuomenę, ten tarnavo rusų kalbos vertėju ir instruktoriumi, į atsargą buvo išleistas su vyriausiojo seržanto laipsniu. 1960 m. vakariniame skyriuje baigė Ilinojaus technologijos institutą ir įgijo statybų inžinieriaus specialybę. Septintajame dešimtmetyje kartu su žmona Alma iš JAV lietuvių verslininko Juozo Bačiūno Mičigano valstijoje įsigijo ir administravo poilsinę vasarvietę „Tabor Farm“, perėjus dirbti į federalinę tarnybą administravimą perėmė žmona.

Gyvendamas JAV, tapo Respublikonų partijos nariu ir septintajame dešimtmetyje aktyviai įsitraukė į politinę veiklą. Iš pradžių Ilinojaus valstijos vietos valdžios rinkimuose dalyvavo vietinio Respublikonų partijos kandidato rinkimų kampanijoje. Vėliau, 1968 m. būdamas Respublikonų partijos kandidatu, dalyvavo Čikagos sanitarinės patikėtinių tarybos rinkimuose ir rinkimus pralaimėjo Demokratų partijos kandidatui. Galimai jis nuo 1952m. pat buvo užverbuotas CŽV.

1998 m. neteisėtai išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu

V. Adamkus 1997-aisiais buvo susidūręs su kliūtimis, kai panoro siekti šalies vadovo posto. Konstitucijoje nurodyta, kad Respublikos Prezidentu gali būti renkamas „Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje”.

Atsiradus įtarimų, kad V. Adamkus pastaruosius trejus metus negyveno Šiauliuose, jam nebuvo leista dalyvauti rinkimuose. Kilus ginčui, leisti ar neleisti V. Adamkui dalyvauti rinkimuose, buvo kreiptasi į teismą. Bylą išnagrinėjusi teisėja A. Urbanavičienė priėmė tuometiniam aplinkosaugininkui palankų sprendimą – V.Adamkui leido balotiruotis į prezidentus, mat jis buvo priregistruotas Šiauliuose, tačiau esą čia „gyveno“ tik jo šlepetės. Todėl ši garsioji istorija ir buvo praminta V. Adamkaus šlepečių byla. Kalbama, kad Adamkų jau tada „stogavo“ JAV spec. tarnybos, o Lietuva galimai jau buvo JAV kolonija.

Žemiau esančiame vaizdo įraše buvęs BNS naujienų agentūros vadovas Artūras Račas drąsiai ir užtikrintai sako, kad Valdas Adamkus ateidamas į šį postą perlipo per visus įstatymus. Nijolė Oželytė taip pat teigia, kad Lietuvoje teisingumo nėra nuo pat valstybės susikūrimo bei užsiminė ir apie neteisėtai išrinktą Valdą Adamkų.

Slaptas Valdo Adamkaus CŽV kalėjimas Lietuvoje

Lietuvoje veikianti Vakarų korporacijų žiniasklaida nutyli tiesą apie Valdo Adamkaus sąsajas su ČŽV ir apie Lietuvoje veikusį slaptą ČŽV kalėjimą. Nutyli ir tai, kad 2018-07-12 Ženevoje JTO priėmė Bendrąsias pastabas Nr. CED/C/LTU/CO/1, kurios nustato Lietuvos Generaliniam prokurorui terminą iki 2018-09-15 surašyti kaltinamąjį aktą V. Adamkui ir A. Pociui už Violetinio slaptojo kalėjimo steigimą.

Šiame kalėjime buvo gyvuliškai kankinami apie 30 arabų, kurių kaltė taip ir nebuvo įrodyta jokiame teisme. Ponui abu Zubaydah Valstybės saugumo departamento pareigūnai išdūrė akį.

Slaptasis prezidento Valdo Adamkaus kalėjimas (kitaip dar vadinamas CŽV kalėjimu) – bene pati didžiausia Lietuvos gėda, kuri išgarsino mūsų šalį kaip violetinę vietą (skylę) visame pasaulyje. 2019-12-13 d. slaptojo kalėjimo įkūrėjas, prezidentas Valdas Adamkus apdovanotas „už nuopelnus teismų sistemai“.

Kaip žinome, Lietuva įvykdė Strasbūro teismo sprendimą dėl Lietuvoje veikusio slapto CŽV kalėjimo, kuriame buvo kankinami svetimų šalių asmenys. Jiems Lietuva sumokėjo 130.000 Eur.

Baltarusijos prokuratūra prašo apklausti V. Adamkų – anot jos, jis buvo „Minsko skerdiko“ patikėtinis

Anksčiau Baltarusijos generalinė prokuratūra kreipėsi į Lietuvą dėl pagalbos baudžiamojoje byloje dėl genocido. Taip pat žinyba paprašė apklausti Adamkų kaip liudytoją. Lietuvos generalinė prokuratūra patvirtino, kad departamentas svarstys Baltarusijos prašymą.

„Formuotė, kurioje tarnavo Adamkus — tai ne tik nacionalistai, vadinamieji „miško broliai“, tai yra SS divizijos „Galičina“ lietuviškas analogas, kuriame tarnavo ideologiniai nacių šalininkai“. Kaltinimai Adamkui yra „pakankamai rimti“.

Nacių nusikaltimai neturi senaties termino. Tačiau ar Lietuva pasirengusi užtikrinti objektyvų nusikaltimų, įvykdytų nacių okupacijos metu, tyrimą?

Adamkus niekada neslėpė savo dalyvavimo Tėvynės gynybos pajėgų (TAR) kolaborantinėje formuotėje. Tuo tarpu vienas iš šios formuotės vadų buvo lietuvių baudėjas Antanas Impulevičius-Impulenas, pravarde „Minsko mėsininkas“. Jis žinomas dėl savo dalyvavimo masiniame žydų naikinime Baltarusijoje. Teigiama, kad V. Adamkus buvo „Minsko mėsininko“ patikėtinis.

Baltarusijos generalinė prokuratūra teigia, kad 1944 metais V. Adamkus ėjo pareigas, atitinkančias padėjėjo pareigybę. „Šiuo metu turime liudijimų apie 1944 metus. Galbūt bus nustatyta kitų duomenų.“

Balandžio mėnesį Baltarusijos generalinis prokuroras Andrejus Švedas pareiškė, kad iškelta byla pagal šalies gyventojų genocido karo ir pokario metu faktą. Švedas sakė, kad Minskas, be kita ko, iškels karo nusikaltėlių, kurie vis dar gyvi, išdavimo atviram teismui respublikos teritorijoje klausimą.

Egidijus Paulauskas


Patiko? Pasidalinkite!