Remigijaus Žemaitaičio pozicijos kaita dėl Kapčiamiesčio poligono kelia pagrįstų klausimų. Dar visai neseniai politikas griežtai kritikavo planus Lazdijų rajone įrengti karinį poligoną, kalbėjo apie vietos gyventojų interesų ignoravimą ir galimą žalą regionui. Tačiau po susitikimo Prezidentūroje jo retorika pastebimai sušvelnėjo – Lazdijuose jis jau teigė nesantis kategoriškai prieš karinę mokymų teritoriją.
Formaliai viskas atrodo tvarkingai. Pats Žemaitaitis tvirtina, kad susitikimas su prezidento patarėju Frederiku Jansonu buvo planuotas dar prieš Kalėdas, o tokie pokalbiai esą vyksta reguliariai. Prezidento patarėjas taip pat neigia daręs bet kokį spaudimą ir pabrėžia, kad tik dar kartą pristatė poligono „neišvengiamumą“ ir svarbą nacionaliniam saugumui.
Tačiau politikoje svarbu ne tik tai, kas sakoma, bet ir kada pasikeičia pozicija.
Laiko sutapimas akivaizdus:
– trečiadienį Žemaitaitis lankosi Prezidentūroje,
– ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda vyksta į Kapčiamiestį kalbėtis su gyventojais,
– tą pačią dieną Žemaitaitis Lazdijuose jau kalba gerokai švelniau.
Tai nebūtinai reiškia spaudimą ar „susitarimus“, tačiau politinėje realybėje tokie posūkiai retai būna atsitiktiniai. Klausimas kyla ne apie tai, ar buvo laikoma už kažkokios „prignybės“, o apie tai, kokiais svertais Prezidentūra gali paveikti valdančiųjų partijų lyderius.
Visgi lieka atviras esminis klausimas: ar vietos gyventojų interesai nebuvo nustumti į antrą planą, kai diskusija persikėlė iš regiono į Prezidentūros kabinetus?
Kapčiamiestyje planuojamas 14,6 tūkst. hektarų poligonas palies beveik 2 tūkst. privačių sklypų. Tai nėra abstrakti „valstybinė būtinybė“ – tai konkrečių žmonių žemė, gyvenimas ir ateitis. Todėl bet koks politikų pozicijų svyravimas turi būti aiškiai paaiškintas, o ne paslepiamas po frazėmis apie „tradicinius susitikimus“.
Kol kas viešoje erdvėje matome tik rezultatą – pasikeitusią retoriką. O tai politikoje visuomet gimdo nepasitikėjimą ir klausimus, į kuriuos atsakymų kol kas nėra.
Egidijus Paulauskas
Kodėl nieko negirdime apie didesniąją dalį seimo narių, o apie Žemaitaitį girdime daugiau už Nausėdą? Aš, pasiklausęs Žemaitaičio kalbų, pastebėjau, kad jis nieko nepasako, tik plepa. Panašu, kad jis specialiai rodomas tam, kad būsimuose rinkimuose galėtų būti pateikiamas kaip kandidatas, už kurį, kaip ir už Nausėdą, reikėjo balsuoti.
Žemaitaitis gi yra vėjo pamušalas. Tipiškas perėjūnas. Kiek jis yra keitęs partijų! Puikiai atsimenu, kaip su Paulausku ir Zuoku kūrė partiją.
Už Žemaitaitį rinkėjai gali nebebalsuoti, nes jis pasirodė meluojantis: prieš dieną, Janutienės klausinėjamas, kalbėjo tvirtai, kad poligonas Kapčiamies -tyje nereikalingas, o kitą dieną Lazdijuose sakė, kad jis yra už šį poligoną . Už poros savaičių jis gali pasakyti, kad Lietuva turi grįžti į Rusijos sudėtį. Toks nenuoseklumas rodo politiko nepatikimumą.