Garsusis (sakyčiau net „liūdnai pagarsėjęs“) Amerikos senatorius Markas Rubijo neseniai tiesiogiai per televiziją sakė, kad „Kinija turėtų nustoti kištis į JAV vidaus reikalus. Nes Vašingtono parama Honkongo „kovotojams už laisvę“ yra JAV vidaus reikalas “.

Uždanga

Ar supratot? JAV kišimasis į kitų šalių vidaus reikalus ir tenykščių separatistų palaikymas – tai yra „JAV vidaus reikalas“. Ir „nedrįskite mums trukdyti“.

Esmė net ne ta, kad tai gryna, neužmaskuota hucpa ( hucpa – žydiškas chrakterio briuožas apibūdinamas kaip viršribinis nachališkumas, bezpredielas + naglumas). Tai, kad amerikiečiai yra „sušikti (dolbani) kaubojai“  ir yra didžiai, beveik neribotai, įžūlūs (per ilgai niekas jų nedubasino) – tas jau seniai nėra naujiena.

Jei Rubijo būtu pasakęs „ką norim – tą darom“  – tas dar būtų buvę pusė bėdos

Esmė ta, kad viešas asmuo, senatorius, vienas iš Respublikonų partijos lyderių ir asmuo, turintis prezidentinių ambicijų, akivaizdžiai nesupranta skirtumo tarp vidaus reikalų (internal affairs) ir užsienio  (foreigner affairs) reikalų.

Pabrėžiu: tai yra kongreso narys, kuris privalo priiminėti įstatymus, tai yra asmuo, turintis juridinį išsilavinimą (specialiai patikrinau, jis oficialiai gavo teisės laipsnį). Ir toks negali atskirti išorės nuo vidaus reikalų, jau nekalbant apie tarptautinę teisę. Kaip jis iš vis priiminėja įstatymus ?!

Nes jei Rusijoje vienas iš deputatų ar valdininkų parodo akivaizdų kvailumą (kas, be abejo, taip pat atsitinka), tada tai akimirksniu tampa „memu“, visi iš to juokauja, piešia karikatūras ir visais įmanomais būdais išjuokia.

O JAV vienas iš respublikonų lyderių viešai apsijuokė – bet to paprasčiausiai niekas nepastebėjo.

Tai sako tik apie vieną dalyką – Amerikos elitas, šūdelitis (kurie jau kelerius metus aršiaiai kovoja tarpusavyje ir nepraleidžia nė vienos progos kuo skausmingiau ispirti savo oponentams) – visi šie kongresmenai, žurnalistai ir ekspertai visumoje yra tokie nekompetentingi ir mažaraščiai kaip ir Markas Rubijo.

Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kad Vašingtonas į eilines derybas Kinijoje nusiuntė ne kažką o Henrį Kisindžerį. Seneliui yra 96 metai, jis turi rimtų regėjimo ir klausos problemų, jis vos gali judėti, jam judant iš jo byra smėlis – bet priversti jį, nes JAV tiesiog nėra ne vieno bent kiek turinčio diplomatijos įgūdžių. Atsarginių suolas tuščias.

Viskas, ką gali padaryti Pompeo ir Pensas – tai prikalbėti svarbių derybų raundo išvakarėse krūvą antikinietiškos propagandos tipo – „kinijos liaudis nenori, kad juos valdytu komunistai.“ Negalėjo savaitę kitą palaukti su panašiais pareiškimais, nors kol derybos pasbaigs. Du klinikiniai imbicilai  (kas man, tarp kitko, visai tinka).

Ir vėl gi,  man nepapuolė į akiratį straipsnių Amerikos spaudoje, kuriuose bent kas nors (tegu net ta pati demokratinė opozicija) sakydavo: „Ką šitie du kliedi ? Kodėl jie gadina santykius su kiniečiais? “ Viskas ir visiems, niekas nemato nieko keisto, gėdingo ar atvirai kvailo tokiame jų elgesyje.

Tai yra totalus elito – vadybininkų, politikų, ekspertų, žurnalistų (ir netgi komikų, kurie JAV visada buvo labai stiprūs) degradacija.

„Idiokratija“ (idiotizmas) JAV tapo dokumentiniu filmu!

Arūnas Yla

Patiko? Pasidalinkite!