Patiko? Pasidalinkite!

„Čipolino nuotykiai“ – literatūrinė pasaka (apysaka) vaikams, kurią 1951 m. sukūrė italų žurnalistas ir rašytojas Džanis Rodaris. Knyga pasakoja apie svogūnėlį Čipoliną, kuris, padedamas draugų, kovoja su daržovių šalies valdovu, despotu princu Citronu. Dėl visuomenės santvarkos kritikos „Čipolino nuotykiai“ taip pat vadinami politine bei socialine alegorija.

„Čipolino nuotykių“ autorius II-ojo pasaulinio karo pradžioje įstojo į fašistų partiją, tačiau po brolio išsiuntimo į koncentracijos stovyklą, ėmė dalyvauti pasipriešinime ir 1944 m. pasirinko Italijos komunistų partiją. Marksizmo – leninizmo ideologija susijusi su „Čipolino nuotykių“ temomis ir idėjomis, kurios pateikiamos Ezopo kalba.

Svogūnėlio Čipolino draugai ir aplinka – darbininkų klasės metafora. Visi protagonistiniai personažai (gal tik išskyrus grafą Vyšniuką) yra neturtingi, paprasti darbininkai ar amatininkai. Jie, kaip pagal komunizmo teoriją, ir pradeda revoliuciją prieš valdančiąją klasę – turtingus, tituluotus aristokratus.

Dž. Rodaris kritikuoja socialinę nelygybę, kapitalizmą, tačiau komunizmo doktrinos atžvilgiu paradoksalus kūmo Moliūgo siekis turėti privačią nuosavybę – savo namelį.

Literatūrinė pasaka gali būti vertinama ir demokratinių kriterijų požiūriu. „Čipolino nuotykiai“ alegoriškai kritikuoja totalitarizmą, skurdo plitimą, bendražmogiškų vertybių nesilaikymą. Čipolino personažas demonstruoja pilietiško aktyvumo, žmogaus laisvių svarbą.


Patiko? Pasidalinkite!