Lietuvoje vis dar mėgstame sakyti, kad gyvename informacijos amžiuje. Tačiau pažvelgus į viešąją erdvę kartais atrodo, kad gyvename ne informacijos, o tikėjimo amžiuje. Tikėjimo ne vien Dievu – tikėjimo valdžia, gelbėtojais, socialinių tinklų pranašais ir savo pasirinkta „vienintele tiesa“.
Vieni aklai tiki valdžia ir kiekvieną jos sprendimą priima kaip neginčijamą tiesą. Kiti lygiai taip pat aklai seka garsiais protesto veikėjais ar politikais, tarsi šie niekada neklystų. Dar kiti gyvena praeities autoritetų šešėlyje ir bet kokią kritiką priima kaip asmeninį įžeidimą. Skiriasi tik pavardės – pats mąstymo būdas dažnai tas pats.
Didžiausia problema ne tai, kad žmonės turi skirtingas nuomones. Demokratijoje tai normalu. Problema atsiranda tada, kai nuomonė tampa religija, o politikas – neklystančiu šventuoju. Tada faktai nebevertinami, argumentai nebeklausomi, o kiekvienas klausimas paskelbiamas priešo propaganda.
Socialiniai tinklai šį reiškinį dar labiau sustiprino. Žmogus pasirenka vieną informacijos burbulą, kuriame visi kartoja tą patį, ir po kurio laiko jam ima atrodyti, kad kitaip manančių beveik nėra. Taip gimsta fanatizmas – ne iš žinojimo, o iš nuolatinio savo įsitikinimų aido girdėjimo.
Žinojimas yra nepatogus. Jis verčia tikrinti šaltinius, pripažinti klaidas ir kartais pasakyti: „Aš klydau.“ Aklam tikėjimui to nereikia. Jis siūlo daug lengvesnį kelią – pasirink autoritetą ir perduok jam atsakomybę už savo mąstymą.
Būtent todėl visuomenėje tiek daug emocijų ir tiek mažai tikros diskusijos. Mes nebesiginčijame dėl faktų – mes giname savo stovyklas. O kai žmogus pradeda ginti stovyklą, tiesa tampa antraeiliu dalyku.
Brandi visuomenė prasideda ne tada, kai visi galvoja vienodai. Ji prasideda tada, kai žmonės išdrįsta abejoti net tais, kuriuos palaiko. Jei žmogus negali kritikuoti savo mėgstamo politiko, jis nėra laisvas pilietis – jis tik ištikimas sekėjas.
Todėl šiandien svarbiausias klausimas Lietuvoje nėra „už ką tu?“ Svarbiausias klausimas – „ar tu pats galvoji?“ Nes tarp tikėjimo ir žinojimo iš tiesų yra du skirtingi pasauliai. SN inf.

Ne informacijos, o informacinio triukšmo, arba šiukšlių amžiuje.
gera fotkė. gerovės valstybės simbolis. trūkstsa tik fone kartuvių