Lietuvos policijos sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną žurnalistės Ritos Miliūtės atžvilgiu, kuri viešo protesto metu nuo scenos demonstravo necenzūrinį gestą – vidurinį pirštą, teisinėje valstybėje uždegė pavojingą žalią šviesą. Nors formaliai pareigūnai teisinosi „konteksto vertinimu“ ir „politinės raiškos laisve“, šis žingsnis visuomenei pasiuntė aiškų signalą: vulgarumas ir nepagarba valstybės institucijoms tampa naująja norma.
Bandymas šį gestą pritempti prie „politinės kritikos“ ne tik prasilenkia su elementaria logika, bet ir diskredituoja pačią kritikos sąvoką. Šis sprendimas atveria Pandoros skrynią, griauna visuomenės elgesio standartus ir demonstruoja dvejopus standartus, kurie tiesiogiai prieštarauja konstituciniam piliečių lygybės prieš įstatymą principui.
Vulgarumas – ne nuomonė, o kultūros stoka
Teisininkų ir policijos argumentas, kad vidurinis pirštas buvo parodytas kaip „politinės nuomonės išraiška“, skamba ciniškai. Nuomonė demokratinėje visuomenėje yra reiškiama argumentais, faktais, ironija, satyra ar net griežtais žodžiais, bet ne tarptautiniu mastu pripažintu vulgariu gestu, kurio vienintelė paskirtis yra pažeminti ir įžeisti.
Jei valstybės institucijos oficialiai pripažįsta, kad necenzūrinis gestas yra legitimi politinio dialogo forma, mes atsisakome civilizuotos diskusijos erdvės. Kur brėšime kitą ribą? Ar kitas „politinis kritikas“ ant scenos galės nusimauti kelnes, teigdamas, kad tai – jo protestas prieš mokesčių reformą? Pagal šią policijos logiką, bet koks chuliganiškas elgesys gali būti išteisintas, jei tik pažeidėjas sugalvos jam „politinį“ motyvą.
Dvejopi standartai: žurnalistams galima, o eiliniam piliečiui?
Didžiausią nerimą kelia akivaizdus dvejopų standartų demonstravimas. Lietuvos policija kasmet nubaudžia šimtus eilinių piliečių pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 481 straipsnį už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, kai šie parodo necenzūrinius gestus gatvėje, kelyje kitiems vairuotojams ar pareigūnams.
Tačiau kai analogišką veiksmą, stebint tūkstantinei miniai ir žiniasklaidai, atlieka garsi žurnalistė, policija staiga atranda „gilių teisinių niuansų“ ir „raiškos laisvės apsaugą“. Tai kuria pavojingą precedentą ir stiprina visuomenės nepasitikėjimą teisine sistema. Eilinis pilietis pagrįstai klausia: jei Miliūtei galima, kodėl man negalima? Įstatymas turi galioti visiems vienodai, nepriklausomai nuo asmens socialinio statuso, žinomumo ar užimamų pareigų.
Seimo ir valstybės autoriteto žlugdymas
Gestas buvo nukreiptas prieš Lietuvos Respublikos Seimą – tautos atstovybę, vieną pamatinių valstybės institucijų. Kritika valdžiai yra būtina demokratijos sąlyga, tačiau institucijų dergimas ir vulgarus jų puolimas silpnina pačią valstybę.
Policijos išvada, kad toks elgesys „nepažeidė viešosios tvarkos“, yra trumparegiška. Ji toleruoja agresijos ir nepagarbos kultūrą viešojoje erdvėje. Valstybė, kurios teisėsauga nesugeba apginti elementarios pagarbos savo institucijoms principo, pati pasirašo savo silpnumo nuosprendį.
Išvada: kelias į teisinį nihilizmą
Lietuvos policija, priimdama šį sprendimą, ne apgynė žodžio laisvę, o kapituliavo prieš viešą spaudimą ir vulgarumą. Tai nėra pergalė už laisvę – tai pralaimėjimas prieš kultūrą, padorumą ir teisinę tvarką.
Jei visuomenė priims šią naują realybę, kurioje vidurinio piršto rodymas Seimui yra teisiškai priimtinas elgesys, mes greitai pamatysime visišką viešojo diskurso degradaciją. Įteisinus gatvės lygio gestus kaip „politiką“, politikoje nebeliks vietos argumentams – liks tik viduriniai pirštai.
Egidijus Paulauskas
Jeigu stribai kabinesis sakykit, kad Miliutei rodot
Policija ne teismas. Ir jos sprendimas nutraukti tyrimą tai ne teismo sprendimas. Pabandyk parodyti mentams šitą pirštą, ir pažiūrėsime, kas išeis.
teismai.lt sutinka su tuo kad rodote ,,bybi,, nes nerodo, nepasisako kad yra pries. Viskas legalu ir priimtina.