SAVAITGALIO PENKTADIENIS – ŽIBUTĖM
Pavasaris. Penktadienis. Pandeminis desantas.
Burkuojantys karveliai be jokių išpažinčių.
Padrėbtas globalizmas Beržės upės krantą
Taip puošia, kad net aš, tai – nenorėdamas jaučiu.
Lietuvis. Kastuvu. Kieman vištas išleidęs,
Gimtosios žemės plutą bando prakrapštyt.
Nors jau dabar, Tėvynės visos – daugiaveidės.
Bet mums, blogiems poetams, kad tiktai rašyt…
O čia penktadienis. Kaip tyčia. Pasimaišė.
Apsiliuliavęs lietumi, bet tiek jau to.
Ganyklio. Jurgio. Knygos. Autorinių teisių…
Teliko tik Palmiros horoskopą priparkuot.
Tikiu viskuo. Net į tave ES bjaurybe.
Radviliškietišku tikėjimu lėtu.
Lietuviui kišant į lietuvį krikščionybę
Valdžios legalizuotų, gėjišku būdu.
Savaitgalio penktadienis – žibutėm.
Kvepėti, arba pradeda, arba…
Bet aš, net „PRIMOS“ cigaretės nesurūkęs –
Žinau: „Kažkaip gyvensim… Palengva“.
Antanas Stugys. SAVAITGALIO PENKTADIENIS – ŽIBUTĖM

Taiklu. Ačiū!