Feljetonas
Žiniasklaidos eskaluojamą naujieną dėl incidento Jonavos knaipėje „MIO John“ neišgirsti buvo neįmanoma. Kur ten. Su tokiu pagiežingu pasimėgavimu, Kovo aštuntosios ryte, radijo diktorė linčiuodama kalė prie gėdos stulpo nederamą užkandinės tarnautojos poelgį, „perbadėjusių“ Lietuvos karininkų atžvilgių…
Du „Napoleonai“ (vienas iš kurių „doras lietuvis/konservatorius“) savo vizitu padarė tokią loską visiško užkampio visiškai užkandinei… O ką gavo!? Varge tu mano – visišką nepagarbą! Ta prasme: jonavietiškai žemišką, žmonišką paaiškinimą: „berneliai kareivėliai, nedarom mes pietų. Virtuvės nėra. Šiaip laikinai nėra – įranga yra, bet šefo nėra“.
Tikri. Normalūs. Gerbiantys save… ir moteris – vyrai, būtų tyliai pakėlę forminius užpakalius ir apgailestaudami (dėl nepalankios situacijos) „susivynioję meškeres“ išėję.
Ten – kur virtuvėje yra šefas. Logiška. Bet, Lietuvos pasididžiavimas, kautynių su civiliais ir dar „bobomis“ pralošinėti nepratęs! Jie gi aukščiau visko! Iš Dievų kąstos! Apie moralę nekalbu. Jie, kareivinėse įpratinti valgyti iš „auksinių“ dubenėlių, „auksiniais“ įrankiais, o čia šitoks fiasko… Todėl, įsižeidė juodai – kad Lietuvos gynėjus (neužsinorėjusius suprasti įstaigos darbuotojos lietuviško paaiškinimo) neaptarnauja taip kaip jie pageidautų, tada, kada jų skrandžiai pageidauja! Su „pasaulio bambomis“ juokai menki.
Nepavalgę jie negali gerai atlikti savo tiesioginių pareigų. Rusai puola, o jie dar nepavalgę!
Taigi. Karininkijos pažiba pasirodė dar ir kerštinga. Revanšo! Kad visi žinotų: kas yra kas labiausiai prasigėrusioje, prasi…prasisuicidinusioje, aktyviausiai emigruojančioje Europos ašarų pakalnėje. Geriausiai bet kokia garbė (net jei ji kareiviška) atstatoma kompiuteryje – internetu. Žinoma per facebooką. Tereikia turėti norą ir nachališkai įžūlų „buką facę“ – aš ne išimtis. Atsisėdai prie kompo ir bausk mergičką – už tai, kad ji neišsigandusi ant herakliškos krūtinės blizgančių medalių, tiesiai į akis pasakė tai ką privalėjo pasakyti. O tu pasirodei – tiktai kariškis. Ne tuo laiku ir svetimoje teritorijoje be šefo. Žinoma, gėda už tokią karininkiją, kuri visai Lietuvai viešai primena: kad pirmiausiai girdi tik savo gurgiantį pilvą.
Kai toks ne strateginio objekto negailestingas atakavimas visomis žiniasklaidos priemonėmis, nori ne nori imi galvoti „tarp eilučių“. „Incidentas“ yra tik: nesurežisuotas, netyčinis atsitiktinumas ar specialus užsakymas – sužlugdyti įmonės savininką nenorintį „atsegti“ kažkam už kažką? Įspėjimas, dėl pasirinkto slidaus politinio-komercinio kelio?
O gal, ta „šventa“ vieta kažkuriam „pateptajam iš abiejų pusių“, labai įkrito į akį? Iš kitos pusės. Kodėl netrypti NATO filialo kareiviškais batais nemylinčių savo gimtos kalbos? O paskui ir jų nekilnojamo turto vadinamo „MIO John“? Civiliai negerbia tėvų kalbos.
Kareivėliai negerbia civilių, kurie savo tautos žemėje, okupacinės kariuomenės kontingentui, už pinigus gatavi daryti viską… Ačiū knaipės Jonavoje (ne lietuvišku pavadinimu) darbuotojoms – egzaminą išlaikėte. Dabar ponai kareivėliai Jūsų kontorą „dirbančią be šefo“ kurį laiką prisimins. O pagarbių lankytojų… tikrai nepritrūks.