Patiko? Pasidalinkite!

Nalšios šiaurinėje apygardoje (Visagine, Ignalinoje ir aplinkiniuose rajonuose) mirus Seimo nariui ir atsiradus laisvai Seimo nario kėdei, politinėje arenoje vėl sujudimas. Į kovą dėl parlamento mandato, panašu, skubama tempti ir prof. Eduardą Vaitkų. Tačiau už skambių lozungų ir ambicijų vėl sugrįžti į didžiąją politiką slepiasi ta pati sena problema: kandidatas nori valdžios, bet neturi komandos, kuri jam surinktų reikiamus parašus.

Eduardo Vaitkaus politinė odisėja pastaruoju metu stebina net ir visko mačiusius stebėtojus. Nors ilgą laiką jis bandė formuoti tradicinių vertybių gynėjo įvaizdį, jo vieši pasisakymai ir ideologiniai viražai ne kartą kėlė klausimų dėl politinio nuoseklumo.

Vienas labiausiai jo rėmėjus sukrėtusių momentų – viešas pareiškimas, kuriame E. Vaitkus išreiškė pasirengimą žygiuoti LGBT „Pride“ eitynėse. Toks posūkis privertė gūžčioti pečiais tuos rinkėjus, kurie tikėjosi visiškai kitokios vertybinės krypties. Tai dar kartą įrodė, kad siekiant politinių tikslų ir dėmesio, ribos tampa labai lanksčios, o deklaruojamos nuostatos gali keistis priklausomai nuo situacijos.

Atsižvelgiant į tokią meilę progresyviam judėjimui, idėja kandidatui kreiptis pagalbos į LGBT bendruomenę skamba tiesiog genialiai. Būtų tikras politinio sezono hitas: Kauno profesorius žygiuoja „Pride“ eitynių priekyje, o dėkingi aktyvistai Visagino daugiabučiuose už jį atlieka juodą darbą, kol pats kandidatas ilsisi nuo sunkių feisbuko kovų. Žinoma, LGBT bendruomenė tikriausiai jau meta visus darbus Vilniuje ir skuba į Ignalinos miškus rinkti parašų politikui, kuris juos prisimena tik tada, kai pritrūksta nemokamos darbo jėgos. Neabejotinai, vietos gėjų lyga jau rikiuojasi į eilę Nalšios apygardoje, degdama noru pasirašyti už kandidatą, kurio politinis nuoseklumas keičiasi greičiau nei pavasario orai.

Tačiau kol kas realybė kur kas liūdnesnė – vietinėse socialinių tinklų grupėse jau pradėjo plisti karštligiški skelbimai, kuriais ieškoma patiklių vietos savanorių. Užkulisiuose atvirai kalbama, kad pats iš Kauno atvykstantis E. Vaitkus asmeniškai mindžioti daugiabučių slenksčių ir prašyti parašų neketina. Politikos užkulisių stebėtojai pastebi jau dėsningumu tapusį bruožą: šis veikėjas yra įpratęs, kad už jį dirbtų kiti, o pats mieliau skina populiarumo vaisius.

Eduardo Vaitkaus kolega Mažvydas Misiūnas sako, kad prezidentai privalo dalyvauti LGBTQ+ paraduose (video)

Mažvydas Misiūnas

Pagal įstatymus, norint kandidatuoti šioje apygardoje, būtina surinkti ne mažiau kaip 1 000 vietos gyventojų parašų. Nuostabus planas: pasisakai už „Pride“, tikėdamasis tapti progresyviu, bet parašų rinkti vis tiek važiuoji pas tradicinių pažiūrų provincijos senjorus – tikriausiai tikėdamasis, kad jie nesinaudoja internetu ir neskaitė tavo pažadų. Jei aktyvistams nepavyks rasti „darbininkų“, kurie savo pečiais išneštų šią kampaniją, E. Vaitkaus ambicijos suduš net neprasidėjus oficialioms rinkimų kovoms. Rinkėjams belieka kelti klausimą: ar verta remti politiką, kuris prisimena regiono žmones tik tada, kai jam prireikia jų parašų?

SN inf.


Patiko? Pasidalinkite!