Socialiniai tinklai jau seniai tapo ne tik bendravimo, bet ir manipuliacijų erdve, kurioje virtualios kaukės leidžia paslėpti tikruosius ketinimus. Viešojoje erdvėje ir interneto bendruomenėse vis garsiau diskutuojama apie žinomus tinklaraštininkus, visuomenininkus ar apžvalgininkus, kurie įtariami valdantys ne vieną, o kelias alternatyvias paskyras (vadinamuosius „feikus“). Neseniai internautų dėmesio centre atsidūrė skaitmeninio turinio kūrėjas Vygantas Kelertas (internete žinomas „Matrica Lietuvoje“ vardu), kuriam dalis sekėjų bei kritikų priskiria moteriškų anketų, tokių kaip „Asta Vagnorė“ ar „Audronė Kaminskaitė“, valdymą ir galimą jų naudojimą įvairioms manipuliacijoms.
Todėl visiems socialinių tinklų vartotojams būtina išlikti maksimaliai budriems ir suprasti – būkite atsargūs, nes tai yra netikros paskyros, kurios gali būti naudojamos klastingiems tikslams. Nors tiesioginių įrodymų dėl konkrečių asmenų nusikalstamos veikos dažnai trūksta, pats reiškinys, kai vyrai kuria moteriškas paskyras, atveria svarbią diskusiją apie tikruosius tokių veiksmų motyvus, pradedant paprasta informacijos sklaida ir baigiant pavojingomis šantažo schemomis.
Analizuojant priežastis, kam aktyviam socialinių tinklų veikėjui gali reikėti papildomų profilių, galima išskirti keletą pagrindinių taktikų. Pirmoji ir techniškai pati paprasčiausia priežastis yra noras dirbtinai išpūsti savo auditoriją ir padidinti turinio pasiekiamumą. Alternatyvios paskyros dažnai naudojamos dalintis savo paties įrašais įvairiose grupėse, kad pagrindinis profilis nebūtų užblokuotas už taisyklių pažeidimus ar įkyrią reklamą.
Taip pat šiomis anketomis neretai rašomi palaikantys komentarai po savo įrašais, siekiant apgauti socialinių tinklų algoritmus, sukurti visuotinio pritarimo iliuziją ir išprovokuoti diskusijas. Kita dažna priežastis – oponentų stebėjimas ir blokavimų apėjimas. Aktyviai diskutuojantys ar kontroversišką nuomonę reiškiantys asmenys dažnai būna blokuojami kitų vartotojų, todėl netikros paskyros tampa „slaptomis akimis“, leidžiančiomis matyti oponentų įrašus, rinkti informaciją apie kritikus ir sekti jų veiksmus likus visiškai nepastebėtam.
Visgi pati pavojingiausia netikrų anketų naudojimo paskirtis, apie kurią vis dažniau perspėja nukentėjusieji ir saugumo ekspertai, yra tikslinis žmonių apgaudinėjimas bei emocinis ir finansinis šantažas, dar vadinamas „seks šantažu“. Ši schema veikia pagal gerai apgalvotą scenarijų: vyras susikuria patrauklios moters profilį, naudoja svetimas nuotraukas ir pradeda asmeniškai rašinėti tikslinės grupės vyrams, kurie dažniausiai užima aukštas pareigas, turi šeimas ir vertina savo socialinį statusą. Užmezgus fiktyvų, romantišką ar provokuojantį ryšį, auka yra išprovokuojama atsiųsti savo intymias nuotraukas ar vaizdo įrašus.
Gavus šią kompromituojančią medžiagą, kaukė nukrinta ir prasideda žiaurus psichologinis spaudimas – grasinama intymius vaizdus nusiųsti žmonai, vaikams, kolegoms ar paviešinti socialiniuose tinkluose, jei nebus sumokėta reikalaujama pinigų suma. Dažnu atveju aukos, bijodamos gėdos ir prarasti reputaciją, pasiduoda šantažui ir sumoka pinigus, o tai tik dar labiau paskatina sukčių apetitą.
Nepriklausomai nuo to, kas stovi už konkrečių alternatyvių anketų socialinėje erdvėje, šios istorijos primena apie būtinybę laikytis griežtos skaitmeninės higienos. Ekspertai pataria visuomet tikrinti įtartinų profilių istoriją – jei jus kviečia bendrauti asmuo, kurio paskyra sukurta neseniai, turi mažai nuotraukų ir jokių bendrų draugų, tai yra aiškus pavojaus signalas ir dar vienas priminimas, kad turite būti atsargūs, nes tai yra netikros paskyros.
Taip pat galioja geležinė taisyklė: niekada nesiųsti savo intymių nuotraukų, asmens kodo ar finansinių duomenų asmenims, kurių nesate sutikę realiame gyvenime. Pastebėjus akivaizdžiai suklastotą profilį, būtina nedelsiant apie jį pranešti platformos administratoriams. Ar alternatyvios paskyros konkrečiu atveju naudojamos tik nekenksmingam informacijos platinimui, ar už jų slepiasi nusikalstami kėslai, turėtų nustatyti teisėsauga, gavusi nukentėjusių asmenų pareiškimus, tačiau vartotojams tai lieka rimtas perspėjimas – virtualiame pasaulyje niekas nėra šimtu procentų tuo, kuo dedasi.
Jeigu kalbėti apie Vygantą Kelertą, kyla klausimas, iš kur jis žino Šaulių vado Idzelio penio dydį (plačiau čia)…