YRA KAIP YRA
Laukimas Naujųjų – kai tau pusė šimto…
Suprantate patys – visur viskas kliba.
Dar siela norėtų „Ko nors tokio rimto“,
Bet kūnas nedrįsta peržengt šitą ribą.
Šiaip taip įsikibęs į parkerį seną,
Naujų metų progą – rašau susikaupęs.
Vaikų kambary anūkėliai kikena: –
„Tas mūsų diedukas… – visai jau priplaukęs.“
Rašau įsikibęs – suprantate patys…
Šližikų-kūčiukų labai pasiilgęs.
Turiu kamaraitėj „užpylęs gyvatę“…
Gerai nuo reumato, ir šiaip – tiks prie silkės…
O jūs sakot – senas. O jūs sakot – kvailas.
Yra kaip yra – ką jau čia bepakeisi.
Ne taip nugyvento gyvenimo – gaila,
Bet jei jau atėjom, reikės ir išeiti.
Naujieji ateis tik pas tuos kas jų laukia.
Pas tuos, kas dar gali girdėti kurantus.
Naujieji ateis, o aš sėdžiu – po kaukę, –
Ir plonai plotkelei vienu dantim kandu.
Laimingas kaip rublis – tarybinio meto.
Iš dulkės į dulkę vis dar nepavirtęs.
Šypsausi – jūs aišku per kaukę nematot –
Visiems, kam poezija šviečia, ir šildo.