YRA KAIP YRA

 

Laukimas Naujųjų – kai tau pusė šimto…

Suprantate patys – visur viskas kliba.

Dar siela norėtų „Ko nors tokio rimto“,

Bet kūnas nedrįsta peržengt šitą ribą.

 

Šiaip taip įsikibęs į parkerį seną,

Naujų metų progą – rašau susikaupęs.

Vaikų kambary anūkėliai kikena: –

„Tas mūsų diedukas… – visai jau priplaukęs.“

 

Rašau įsikibęs – suprantate patys…

Šližikų-kūčiukų labai pasiilgęs.

Turiu kamaraitėj „užpylęs gyvatę“…

Gerai nuo reumato, ir šiaip – tiks prie silkės…

 

O jūs sakot – senas. O jūs sakot – kvailas.

Yra kaip yra – ką jau čia bepakeisi.

Ne taip nugyvento gyvenimo – gaila,

Bet jei jau atėjom, reikės ir išeiti.

 

Naujieji ateis tik pas tuos kas jų laukia.

Pas tuos, kas dar gali girdėti kurantus.

Naujieji ateis, o aš sėdžiu – po kaukę, –

Ir plonai plotkelei vienu dantim kandu.

 

Laimingas kaip rublis – tarybinio meto.

Iš dulkės į dulkę vis dar nepavirtęs.

Šypsausi – jūs aišku per kaukę nematot –

Visiems, kam poezija šviečia, ir šildo.

 

Patiko? Pasidalinkite!