Seimo Žmogaus teisių komitetas gegužės 23 d. posėdyje apsvarstė Švietimo įstatymo Nr. I-1489 30 straipsnio 8 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4093 (toliau – Įstatymo projektas).
Šiuo metu galioja įstatymu įtvirtinta nuostata, jog pareiga tęsti vidurinio ugdymo programą atsiranda tik toms mokykloms, kurios šią programą vykdo valstybine kalba, tačiau tautinių mažumų kalba vykdančioms mokykloms analogiškas reikalavimas nenustatomas, t.y. nenurodoma, jog savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) turi užtikrinti, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje (bent vienoje klasėje) būtų įgyvendinama ir tautinių mažumų kalba (išskyrus valstybinės, lietuvių kalbos mokymo dalyką). Pasak Įstatymo projekto rengėjų, šiuo pagrindu diskriminuojama asmenų grupė, turinti teisę, tose vietovėse kuriose tautinės mažumos sudaro daugumą gyventojų, įgyti vidurinį išsilavinimą savo gimtąja kalba. Taigi Įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas asmenims, gyvenantiems teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, tęsti mokymąsi valstybine ir tautinių mažumų kalbomis ir taip užtikrinti lygių galimybių principą.
Komiteto narė Ona Valiukevičiūtė, pažymėjo, kad prieš porą dienų, gegužės 21 d., minėjome Lietuvos tautinių bendrijų dieną ir prisiminėme tautinių mažumų indėlį stiprinant Lietuvos valstybę. „Citavome ir Konstitucijos nuostatą, jog piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius“, – pritardama iniciatyvai kalbėjo O. Valiukevičiūtė. Komiteto narys Andrius Navickas pažymėjo, kad siūlomos įstatymo nuostatos yra pozityvios santarvei puoselėti.
Priėmus siūlomą įstatymą būtų įtvirtinta, kad vietovėse, kuriose veikia mokymą tautinės mažumos kalba vykdančios mokyklos, vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje (bent vienoje klasėje) būtų įgyvendinama tautinių mažumų kalba.
Komitetas įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu.
LRS.inf