Ar verta specialiai ir kryptingai stengtis žadinti visus saldžiai miegančius aplinkui? Lygiai taip pat kaip neišeis staigiai priversti vaiko profesionaliai žaisti šachmatais, kai jis dar tik neseniai būtų išmokęs šachmatų taisykles, taip ir neišeis per prievartą akimirksniu prižadinti miegantį iš gilių iliuzinių sapnų.

Tokio akyse patapsi arba priešu, arba iš mėnulio nukritusiu pamišėliu. O kiekvienam smulkiai logiškai dėlioti ir nešioti visus faktus ant lėkštutės – tai nedėkingas ir tuo pačiu nesėkmingas užsiėmimas. Kuo daugiau bus nešiojama – tuo vis daugiau bus prašoma, už tai nei kiek net nedėkojant. Aršūs skeptikai tiesos neieško – jie ją ignoruoja. Jiems rūpi ne tiesa, o tik savo įsitikinimų pritarimas ir teisumas.

Ar kelio ženklai laksto automobiliams iš paskos tam, kad perspėti vairuotojus? Jie niekur nejuda ir informuoja tuos, kurie į juos patys kreipia dėmesį. Ar švyturiai laksto paskui laivus, tam kad juos tinkamai nukreipti? Jie tik šviečia ir parodo kryptį tiems, kurie juos mato ir nori pamatyti.

Grįžtant prie pirmojo sakinio – specialiai siekti žadinti neverta, kažkam gal trūksta miego ir laikas nubusti neatėjo. Tačiau siekti būti švyturiu manau visada verta – kas norės ir kam naudinga, tas tuos švyturius matys.

Michail Kn

Patiko? Pasidalinkite!