Ar verta specialiai ir kryptingai stengtis žadinti visus saldžiai miegančius aplinkui? Lygiai taip pat kaip neišeis staigiai priversti vaiko profesionaliai žaisti šachmatais, kai jis dar tik neseniai būtų išmokęs šachmatų taisykles, taip ir neišeis per prievartą akimirksniu prižadinti miegantį iš gilių iliuzinių sapnų.
Tokio akyse patapsi arba priešu, arba iš mėnulio nukritusiu pamišėliu. O kiekvienam smulkiai logiškai dėlioti ir nešioti visus faktus ant lėkštutės – tai nedėkingas ir tuo pačiu nesėkmingas užsiėmimas. Kuo daugiau bus nešiojama – tuo vis daugiau bus prašoma, už tai nei kiek net nedėkojant. Aršūs skeptikai tiesos neieško – jie ją ignoruoja. Jiems rūpi ne tiesa, o tik savo įsitikinimų pritarimas ir teisumas.
Ar kelio ženklai laksto automobiliams iš paskos tam, kad perspėti vairuotojus? Jie niekur nejuda ir informuoja tuos, kurie į juos patys kreipia dėmesį. Ar švyturiai laksto paskui laivus, tam kad juos tinkamai nukreipti? Jie tik šviečia ir parodo kryptį tiems, kurie juos mato ir nori pamatyti.
Grįžtant prie pirmojo sakinio – specialiai siekti žadinti neverta, kažkam gal trūksta miego ir laikas nubusti neatėjo. Tačiau siekti būti švyturiu manau visada verta – kas norės ir kam naudinga, tas tuos švyturius matys.
Michail Kn
Pasirinkti krypti reikia paciam,kitaip galima nuplaukti pasroviui neaisku kur,
Aš savo bobos niekaip pažadinti negaliu. Vieną kartą net greitąją pasiūlė iškviesti, nes aš neva tai nesamones kalbu. Daugiau nekalbam ta tema, tegul miega toliau.
Žmonės užzombinti žiauriai. Tas totalus zombinimas vyksta jau 70 metų. O paskutinius 30 metų postsovietinėse erdvėse ypač jaunimui. Užkulisiniai globalistiniai valdovai tam paskyrė milijardines sumas ir labai daug jėgų. Atsibunda tiktai tie, kurie bent 10 metų nežiūri televizoriaus ir neklauso radijo, bei neskaito delpių ir pedryčių. Todėl užzombintus žmogelius išblaivyti per metus-dvejus – praktiškai neįmanoma. Jie stos į eilę valcinuotis ir nuolankiai dėvės kaukes, apynasrius, pirštines ir viską, ką jiems lieps televizorius.
verta žadinti, nes vienas pabudęs žadina kitus. Reikalinga grandininė reakcija, kitaip pramiegosime sustojimą, kur reikia persėsti. O persėsti galima tik esant daugumai. Be daugumo persėdimo nebus ir kitiems. Deja, tokia tiesa. O nežadinimas tai tik savęs pateisinimas, bijant su tuo susijusių sunkumų.
Labai tikslus straiosnis, aš sutinku su tuo nes pats savo kailiu ta patį patyriau.