Kylant pragyvenimo išlaidoms ir šaliai išgyvenant ekonomiškai sudėtingą laikotarpį, visuomenėje natūraliai kyla klausimas: ar tikrai verta švaistyti šimtus tūkstančių eurų pramoginiam „Eurovizijos” konkursui? Kritikai pabrėžia, kad šios lėšos galėtų būti tikslingiau panaudotos sprendžiant opesnes socialines problemas ar remiant sunkiau besiverčiančius šalies gyventojus. Tačiau kultūros ir rinkodaros ekspertai atkerta, kad „Eurovizija“ nėra tiesiog pramoga – tai viena efektyviausių minkštosios galios formų. Tokia valstybės investicija sukuria didžiulį matomumą tarptautinėje erdvėje, o šalies vardo garsinimas ir kultūrinė diplomatija krizės akivaizdoje tampa dar svarbesniu įrankiu, stiprinančiu Lietuvos įvaizdį ir vienijančiu pačią visuomenę.
Kiekvieną pavasarį prie televizijos ekranų milijonus žiūrovų pritraukiantis „Eurovizijos“ dainų konkursas yra ne tik didžiulė muzikos šventė, bet ir milžiniškas verslo projektas. Kol žiūrovai vertina atlikėjų balsus, choreografiją ir sceninius efektus, užkulisiuose skaičiuojamos įspūdingos sumos. Kasmet Lietuvos delegacijos pasirodymas šiame tarptautiniame renginyje bendrai kainuoja nuo 400 000 iki 500 000 eurų. Šis galutinis biudžetas yra sudarytas iš dviejų esminių dalių – mokesčių mokėtojų pinigų ir privačių rėmėjų lėšų.
Didžiąją organizacinių išlaidų dalį padengia nacionalinis transliuotojas LRT, tam kasmet skiriantis apie 200 000–300 000 eurų. Šie pinigai pirmiausia keliauja privalomam dalyvio mokesčiui Europos transliuotojų sąjungai (EBU) už teisę transliuoti konkursą ir deleguoti savo šalies atstovą. Taip pat iš šių lėšų finansuojamas kelis mėnesius trunkantis nacionalinės atrankos laidų ciklo filmavimas, arenos nuoma finalui bei oficialios delegacijos logistika. LRT apmoka atlikėjo, pritariančiųjų vokalistų, šokėjų bei kūrybinės ir techninės komandos skrydžius, dienpinigius bei dvi savaites trunkančią viešbučių nuomą konkurso mieste.
Vis dėlto, norint sukurti konkurencingą, modernų pasirodymą ir konkuruoti dėl aukščiausių vietų, vien valstybės skiriamo biudžeto neužtenka. Atlikėjų komandos turi pačios pritraukti papildomus 100 000–200 000 eurų iš privačių rėmėjų. Šis papildomas kapitalas investuojamas į profesionalią šou režisūrą, užsienio vizualizacijų kūrėjus, specialiuosius efektus bei dizainerių kuriamus sceninius kostiumus visai komandai. Taip pat didelė dalis lėšų tenka tarptautinei rinkodarai ir reklaminiams turams (vadinamiems „pre-parties“) Londone, Madride ar Amsterdame, kur atlikėjas pristatomas užsienio žiniasklaidai bei Europos eurofanų auditorijai dar iki oficialaus starto.
Palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuva „Eurovizijoje“ elgiasi itin taupiai ir demonstruoja pavydėtiną kainos bei kokybės santykį. Mūsų šalies delegaciją dažniausiai sudaro vos 12–15 žmonių, įskaitant žurnalistus, kai tuo tarpu didžiosios šalys ar tokie konkurso gigantai kaip Švedija atsigabena šimto žmonių komandas ir pasirodymams išleidžia milijonus eurų. Lietuvos prodiuseriai pabrėžia, kad net ir su kuklesniu biudžetu pavyksta sukurti estetiškus, įsimintinus šou ir reguliariai patekti į konkurso finalą. Galiausiai ši investicija atsiperka su kaupu, nes tai yra kelias savaites trunkanti neįkainojama šalies reklama daugiau nei 160 milijonų žiūrovų auditorijai visame pasaulyje.
SN inf.