Užkliuvo žiniasklaidoje publikuojama „aštri tema“. Apie pateiktą svarstyti atlyginimo mokėjimą savaitgaliais, projektą. Žmona buhalterė, aš smulkių pinigų perdėliotojas iš tuščios kišenės į kiaurą. Susėdę virtuvėje diskutavome, Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio – apačioms peršama naujove. Taigi. Pirmas įspūdis – valdžios atstovas neturi ką veikti. Jeigu, prezidentei ramiai miegoti neleidžia „puolantys rusai“.
Žemaitaitį – kankina tarybinių laikų netobulas palikimas – du kartus per mėnesį mokami atlyginimai. Kai žmogus nežino kaip visai Lietuvai iškrėsti ką nors tokio originalaus – daro tai kas lengviausia. Griauna kas jau išbandyta. O kad neprašauti pro šalį ir neapsijuokti – koneveikia tarybinio „dviračio“ nefunkcionalumą. Galutiniame rezultate turi atrodyti, kad viskas kas kapitalizmo – puikumiausias puikumėlis. Viskas ką paliko tarybinė santvarką – neperspektyvi atgyvena.
Virtuvėje diskutuojant „tautos likučiams aktualią temą“ ir juokas ima ir verkti norisi iš to aukščiausios valdžios kėdės trintuko fantasmagorijų. Gal pavasario saulėje perkaito. Gal lipdamas Seimo laiptais paslydo. Gal užatlantinį užsakymą gavo – ištaisyti įsisenėjusį atlyginimų mokėjimo grafiką. O gal neatsilaikęs pasidavė vyresnių, labiau patyrimu, geriau politiškai pakaustytų koalicijos vilkų įtakai? Dabar tokie laikai. „Vatnikas“ – su valdininku valdžioje nepasiginčysi.
Jeigu jau Seime įregistruotas toks genealus pasiūlymas – nei padidinantis, nei sumažinantis atlyginimus – kodėl (iš neturėjimo ką veikti) jo neįteisinti? Taigi, nuvažiavai į liaupsinamą užsienį, prisigaudei nesąmonėlių, ir bogink jas kuo greičiau atgal – siūlyti diegti gimtajame Seime.
Saviems, neišrankiems ir nepretenzingiems, ištroškusiems pataisų ir naujovių rinkėjams. Kupiūrų, žmonių kišenėse, nuo to tikrai nepadaugės. Atvirkščiai. Uždirbai – iš karto ir išleisk! Tai dar vienas „nekaltas“ viršūnių pabandymas atpratinti tautą ir taip jau nebemokančią taupyti. O gal apskaičiuotas išlaidavimas yra ne gero šeimininko, o elgetų tautos požymis? Jeigu norite būti nors ir rezervatiniais, bet kapitalistais – neįsijauskite į tai ką rašau. Kad po kiekvieno „savaitgalinio atlyginimo“ pralėbavimo, pirmadieniais, darbovietėse trūks, arba dirbs pagiringi darbuotojai – Tvarkos ir Teisingumo partiją atstovaujančiam R. Žemaitaičiui – dzin-dzi-lin. Svarbiausia, visais įmanomais būdais, lyginti su žeme sovietmečio praktiką. „Greitos paskolos“, matomai savo blizgesį jau atblizgėjo, todėl imamasi kitų, vakarams naudingesnių tautos naikinimo priemonių (Išrinktųkų į valdžią rankomis).
Ne vienoje įstaigoje dirbau aš. Ne vienoje įmonėje buhalteriavo žmona. Dėl algos ir avanso išmokėjimo – nesusipratimų nebuvo ir nėra. Tik lanksti darbdavio ir darbuotojo geranoriškumo ir tarpusavio supratimo politika. Bet, jeigu naujas (galimai kažkieno užsakytas) problemas, į vešlią dirvą nori pasodinti eksperimentams neabejingas Seimo narys – tada kitas reikalas! Įvarvinai bendrapolitikams į „oro gaudytuvus“ marazminių lašiukų ir pirmyn.
Po tokių, ne duok dieve įteisintų, tautos naikinimo keistenybių, „pragėrę žirgelį ir kamanėles“ proletarai, Tvarkos ir Teisingumo partijos atstovui ilgai bus dėkingi. Deja… Neaktyvių profsąjungų ir niekuo nebepasitikinčių, nuo valdžios savivalės pavargusioje Lietuvoje, viskas įmanoma.
Kaip socialinis pensininkas. Turiu teorinę teisę ir aš pakelti savo žilą, Radviliškietišką galvą, arban nors uodegą. Deja, neturiu galimybės „trintis po užsienius“ renkant ir viešinant tautai reikalingą informaciją. Ta prasme, sužinoti – kaip ten su pensijų išmokėjimu. Kiekvieną savaitgalį moka, neša, perveda… ar taip kaip sovietiniais laikais?.. Po vieną dolerį – kad daugiau atrodytų, ar taip kaip švogeriškos demokratijos skunskameroje? Manau, kad pakoreguoti tarybinio palikimo reliktus – dabartinėje socialinėje plotmėje nepakenktų.
Ponas R.Žemaitaiti – mano viešas pasatyrinimas „auksinėmis“ mintimis – jums dar vienas nemokamas koziris sublizgėti, arba praregėti. Prašyti pensijų sulyginimo (iki užsienietiško lygio) lietuviai net nedrįsta – nerealu. Todėl, projekto neprojektuokite. Bet, kai pinigus atneštų kiekvieną savaitę – būtų visai kita savijauta „valdžios meilės“ pilnomis kišenėmis.
Gerbiamas Remigijau, ištaisykite tą globalų nepatogumą: visą mėnesi laukti ateinančio socialinio kurjerio. Išmokykite mus patikėti, kad esame ne plikašikniai milijonieriai, o orūs nepastumdėliai. Leiskite kiekvieną savaitgali gadinti akis perdėliojant „zuikio ašaras“ iš vienos krūvelės į kitą. Garantuotas dar vienas papildomas džiaugsmas ir tiems, kas pensijas pristato į namus. Arba, kaip priverstinę alternatyvą, Seime įregistruokite dar vieną pasiūlymą: „Kaip atimti iš piliečių pasirinkimo laisvę kartu su teisę, į pensijos pristatymą pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą“. Tai yra: banko kortelę į „smėlio barstytuvo veidaknygę“… ir problema išspręsta.
Antanas Stugys