Patiko? Pasidalinkite!

Jau daugiau nei dešimtmetį įvairios žiniasklaidos priemonės periodiškai grąžina tą pačią bauginančią istoriją: Rusija bet kurią akimirką užpuls Baltijos šalis. Kiekvieną kartą ši žinutė skamba dramatiškai, kategoriškai ir pateikiama taip, tarsi būtų neišvengiama. Tačiau realybėje šios prognozės dažnai remiasi ne analize, o spekuliacijomis, politiniais interesais ar paprasčiausiu sensacingų antraščių troškimu.

Naujausias pavyzdys – žinomų tarptautinių agentūrų teiginiai, esą JAV žvalgyba mano, jog Rusijos prezidentas planuoja ne tik visiškai kontroliuoti Ukrainą, bet ir rengiasi užgrobti Lietuvą, Latviją bei Estiją. Šį kartą istorija subliuško garsiai ir viešai: JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard griežtai paneigė šiuos teiginius, pavadinusi juos tiesiog melu ir propaganda.

Tai nėra pavienis atvejis. Tai – tendencija. Moderni žiniasklaida veikia pagal paprastą taisyklę: baimė parduoda. Kuo grėsmingesnė antraštė – tuo daugiau paspaudimų, tuo didesnė auditorija, tuo stipresnis politinis ir emocinis poveikis.

Todėl:

  • sudėtingos geopolitinės situacijos iškraipomos iki paprastų, dramatiškų pasakojimų;

  • analitiniai vertinimai pristatomi kaip „neišvengiamas scenarijus“;

  • net ir abejonės pateikiamos taip, tarsi būtų patvirtinta informacija.

Baltijos šalys – patogi scena tokiems naratyvams. Istorinė įtampa, geografinė padėtis ir Rusijos agresija Ukrainoje tampa pretekstu dar vienai „neišvengiamo puolimo“ istorijai.

Gabbard pareiškimas aiškus ir nedviprasmiškas: žiniasklaida sąmoningai skleidė klaidinančią informaciją, siekdama kurstyti nerimą ir trukdyti diplomatinėms taikos iniciatyvoms. Ne atsitiktinai ji pavartojo žodžius „melas“ ir „propaganda“ – tai rodo, kad tokie pranešimai, jos vertinimu, nėra paprasčiausios žurnalistinės klaidos.

Svarbu pabrėžti: ji nekalbėjo apie Rusiją kaip draugišką valstybę ar apie geopolitines rizikas kaip neegzistuojančias. Ji kalbėjo apie neteisingą žurnalistinių šaltinių manipuliavimą informacija, pateikiant ją kaip oficialias žvalgybos išvadas.

Tai įrodo, kad ne visi pranešimai, net jei juos publikuoja didelės agentūros, yra tikri ar patikrinami.

Kodėl žiniasklaidos melas yra pavojingas?

Melagingos ar iškreiptos žinutės apie tariamą Rusijos puolimą turi realių pasekmių:

  • kursto visuomenės paniką;

  • didina įtampą tarptautiniuose santykiuose;

  • stiprina radikalias politines pozicijas;

  • sumenkina tikrą ekspertinę analizę, kuri yra būtina nacionaliniam saugumui;

  • diskredituoja pačią žiniasklaidą.

Kai visuomenė pamato, kad „neišvengiamas puolimas“ neįvyko dešimt metų, atsiranda cinizmas, pasitikėjimo krizė, o tada – erdvė tikrajai propagandai.

Ne Lietuva, ne Latvija, ne Estija neturėtų būti naudojamos kaip patogūs baimės simboliai tarptautinėje žiniasklaidoje. Baltijos šalys yra NATO narės, turinčios rimtas saugumo garantijas ir realią atgrasymo politiką. Jos neturėtų būti vaizduojamos kaip nuolatinės aukos, tik laukiančios agresijos.

Žiniasklaida turi pareigą pranešti atsakingai – ne iškraipant, ne kurstant, ne manipuliuojant.

Tulsi Gabbard pareiškimas atskleidė tai, ką daugelis įtarė jau seniai: dalis žiniasklaidos priemonių nebeatlieka savo misijos skleisti tiesą. Jos renkasi kitą misiją – kurti istorijas, kurios parduoda baimę.

Todėl šiandien ypač svarbu atsisakyti pasyvios žiniasklaidos vartojimo kultūros. Neužtenka skaityti antraštes. Reikia analizuoti, tikrinti ir suprasti, kad ne kiekvienas „sensacingas pranešimas“ yra tikras.

Baltijos šalys nusipelno saugumo – bet dar labiau jos nusipelno tiesos, o ne išgalvotų karo scenarijų.

SN inf.


Patiko? Pasidalinkite!