Patiko? Pasidalinkite!

Tam didelę įtaką daro ne tik biologinės įvairovės nykimas, klimato pokyčiai, eutrofikacija ar auganti žvejybos veikla, bet ir padidėjusi jūros tarša šiukšlėmis.

Jūrą teršiančios šiukšlės aptinkamos jūros pakrantėje, jos plaukioja vandens paviršiuje ar nusėda ant jūros dugno. Apie 48 % visų šiukšlių Baltijos jūroje patenka dėl namų ūkiuose susidarančių atliekų, o dar 33 % jų sudaro šiukšlės iš turizmo ir rekreacijos sektoriaus. Į Baltijos jūrą šiukšlės patenka ir iš kitų, pačioje jūroje esančių šaltinių: žvejybos, laivybos, gamtinių išteklių gavybos, naftos ir dujų pramonės bei atliekų laidojimo jūroje.

Dėl taršos šiukšlėmis mažėja pakrančių vertė ir atsiranda ekologinės pasekmės – šiukšlės sukelia gyvūnų pažeidimus ar žūtis jiems įsipainiojus į tinklų likučius ar plastikines šiukšles, o tokias šiukšles prarijus, kyla tiesioginė fizinė ar ilgalaikė cheminė žala jūros gyvūnams.

Didžiąją dalį (apie 60-80 %) visų jūrą teršiančių šiukšlių sudaro plastikas, o dažniausiai Baltijos jūroje aptinkamų šiukšlių dešimtuką sudaro: cigarečių nuorūkos, nežinomos kilmės plastiko fragmentai, stiklo šukės, vatos pagaliukai, buteliai, maisto ir užkandžių pakuotės, žvejybos tinklai, plastikiniai maišeliai, putplastis, mikrodalelės ir mikropluoštas.

Aplinkos apsaugos agentūros vykdyto Baltijos jūros būklės 2012-2016 m. vertinimo metu Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje vidutiniškai buvo aptikta nuo 31 iki 422 vnt. šiukšlių 100 metrų atkarpose. Tuo tarpu, ant jūros dugno šiukšlių kiekis vidutiniškai siekė 99,4 vnt./km2.

Aplinkos apsaugos agentūra nuo kitų metų pradės vykdyti nuolatinį Baltijos jūrą teršiančių šiukšlių monitoringą. Šią savaitę Agentūros specialistai pritaikė monitoringo programoje numatytą metodiką ir atliko pirmuosius tyrimus. Jų metu 100 metrų ilgio Melnragės paplūdimio atkarpoje iš viso buvo aptikta 786 vnt. šiukšlių. Toks kiekis viršija siektina geros aplinkos būklės vertė – 20 vnt./100 m.

Stebėsena buvo vykdoma visame pakrantės plotyje nuo vandens linijos iki kopagūbrio. Tyrimo metu daugiausiai rasta plastiko šiukšlių: plastiko fragmentų, kamštelių, maišelių, šiaudelių, saldainių popieriukų ir kt. Tarp dažniausiai aptiktų radinių taip pat priskiriamos cigarečių nuorūkos bei stiklo šukės. Melnragės paplūdimyje rasta metalo šiukšlių, popieriaus, tekstilės, parafino, putplasčio, balionų fragmentų ir kitų nenustatytos kilmės šiukšlių.

Nuo 2021 m. Baltijos jūrą teršiančių šiukšlių monitoringą numatyta atlikti skirtingais metų sezonais – pavasarį, vasarą ir rudenį. Šiukšlės planuojamos tirti ne tik pakrantėje, bet ir vandenyje bei dugno nuosėdose. Monitoringo programoje numatytos mažiausiai 4 stebėjimo vietos paplūdimiuose ties Klaipėda-Karkle, Nemirseta-Palanga ir Kuršių nerija.

Baltijos jūros šiukšlių monitoringo tikslas – įvertinti Baltijos jūros pakrantės, vandens ir dugno nuosėdų užterštumą šiukšlėmis bei nustatyti su žmogaus veikla susijusius taršos šaltinius. Monitoringas leidžia nustatyti teršiančių šiukšlių sudėtį, kiekį bei erdvinį pasiskirstymą, įvertinti jūros aplinkos būklę ir jos pokyčius bei nustatyti potencialius taršos šaltinius.

Baltijos jūros monitoringas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą Valstybinę aplinkos monitoringo programą. Jūrą teršiančių šiukšlių (įskaitant mikrošiukšles) monitoringas įtrauktas į atnaujintą Valstybinę 2017-2023 metų aplinkos monitoringo programą , kuri papildyta atsižvelgiant į Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 2008/56/EB reikalavimus bei geros aplinkos būklės tikslus.

Aplinkos apsaugos agentūros inf.


Patiko? Pasidalinkite!