Dėl Fukušimos daugiau nei trečdalis pasaulio vandenynų yra užteršti – padėtis blogėja

Dauguma žmonių nesuvokia, kokie padariniai visam pasauliui gali sukelti nelaimę, pavyzdžiui, Fukušimos atominės elektrinės avariją. Šis baisus įvykis žiniasklaidos jau pamirštas, o iš tikro jis yra dirbtinai tildomas, kad nekiltų žmonijos panika.

Tai, kad apie problemą nustojo kalbėti, nereiškia, kad ji išnyko. Fukušimos -1 tragedijos pasekmės  ir toliau daro įtaką pasauliui. Apskaičiuota, kad beveik trečdalis viso pasaulio vandenyno yra užteršta  (žiūrėti pav.) dėl Fukušimos 1 branduolinės katastrofos.

Daugiau kaip 80% radioaktyviųjų medžiagų iš sugadintų reaktorių atsirado Ramiajame vandenyne ir tai yra daug daugiau, nei dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos, arba „Three Mile Island“ (Trijų mylių sala) stoties.

Avarija trijų mylių saloje – branduolinėje jėgainėje, Pensilvanijos valstijoje, JAV kurioje 1979 m. įvyko radioaktyviųjų medžiagų nutekėjimas iš branduolinio reaktoriaus.

Nedidelė jūros dugno dalis dabar yra užteršta, tačiau pagrindinis pasaulio vandenyno radioaktyviosios taršos „dirigentas“ yra Kurosijo srovė, kurioje radioaktyviosios medžiagos pateko į Ramiojo vandenyno šiaurę.

Kalbame apie du cezio izotopus, kurie iš karto nepasirodė rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Pavyzdžiui, 2015 m. buvo aptikti radiacijos taršos iš Fukušimos ženklai palei pakrantę netoli Britų Kolumbijos ir Kalifornijos.

Nors nustatytų teršalų kiekis yra nedidelis ir jį galima vadinti „pėdsaku“, radioaktyviųjų elementų pavojus negali būti nepakankamai įvertintas. Poveikis yra ir turi aiškų poveikį gyviems organizmams, o dėl to gali atsirasti ne viena didelė katastrofa.

Taigi, ką turėtume suprasti apie dabartinę padėtį? Deja, negalima teigti, kad Fukušima yra kontroliuojama. Radioaktyvumo lygis vandenyje rodo, kad nuotėkis tęsiasi.

Vandenyje yra daugiau nei tūkstantis talpyklų, užpildytų vandens, užteršto dėl avarijos Fukušimos-1 stotyje. Kiekvieną dieną trys šimtai tonų vandens pumpuojama per sunaikintus reaktorius, kad juos atvėsintų.

Įmonė, kuriai priklauso stotis, įdiegė filtravimo sistemą, kurios dėka iš vandens srauto buvo išskirti ypač pavojingi stroncio ir cezio izotopai. Vanduo rezervuaruose vis dar yra tritio ir vandenilio izotopo su dviem neutronais. Tritiumas yra pagrindinis branduolinių reakcijų šalutinis produktas ir jo pašalinimas iš vandens yra labai daug laiko reikalaujantis ir brangus procesas.

Japonijos branduolinės saugos tarnyba pradėjo informacinę kampaniją, kad įtikintų skeptišką pasaulį, kad idėja „išleisti“ 800 tūkst. Tonų užteršto vandens į vandenyną yra saugi ir atsakinga idėja.

Rosa Yang , elektros energijos pramonės (Palo Alto, Kalifornija, JAV) branduolinės fizikos ekspertas, kuris konsultuoja Japoniją dėl reaktorių eksploatavimo nutraukimo, mano, kad katastrofa nebuvo išspręsta. 2016 m. jis sakė, kad norint įtikinti žmones apie vandens saugumą rezervuaruose, vienas iš pareigūnų turėtų viešai įsipilti vandenį į stiklinę iš vieno tokių rezervuarų ir išgerti.

Tačiau žinoma, kad kūnas yra labai jautrus spinduliuotei. Tritiumas patenka tiesiai į žmogaus minkštuosius audinius ir organus, o tai gali padidinti vėžio ir kitų ligų riziką.

„Bet koks kontaktas su tritiu gali kelti pavojų sveikatai. Ilgalaikio poveikio atveju rizika didėja, o kai kalbame apie pavojus sveikatai, tai reiškia ir vėžio atvejų skaičiaus padidėjimą “, – sakė JAV aplinkos apsaugos agentūros atstovas Robert Dagillard .

Šis Fukušima -1 įvykis rodo, kad ir sąžiningiausia skaitoma Japonija slepia nuo žmonijos padarinius ir bando nutylėti padarinius, kurie atsilieps visos planetos gyventojams.

BV inf.