Politikams vis dažniau kalbant apie gresiantį karą, protingesni žmonės pradėjo kaupti grynųjų pinigų atsargas. Deja, visų savo turimų pinigų žmonės nemokamai negali atsiimti, nes bankai to padaryti neleidžia. Bankai iš bankomatų leidžia nemokamai išsiimti tik apie 500 eurų, vėliau, viršijus limitą, už nuosavų pinigų atsiėmimą tenka papildomai mokėti.
Bankai nemokamai bankomatuose leidžia išsigryninti nuo 550 eurų per dieną iki 1,5 tūkst. eurų per mėnesį (kai kurių bankų limitai skiriasi). Tiksli suma priklauso nuo pasirinkto paslaugų plano. Nepasirinkus paslaugų plano arba viršijus minėtas sumas, taikomas minimalus 0,5 proc. mokestis nuo išgryninamos sumos (minimalus mokestis siekia 0,5 euro).
Jeigu žmonės sugalvoja išsiimti visas savo santaupas banko skyriuose, jiems yra užduodami keisti klausimai. Atsakius į visus banko darbuotojų klausimus, savo pinigus galima atsiimti tik už tam tikrą mokestį. Atsakinėjant į banko klausimus, net susidaro įspūdis, kad esi kaltas, jog nori išsiimti savo pinigus ir tave laiko sukčiumi ar net teroristu.
Grynųjų pinigų įpratę turėti vyresni žmonės supranta, kad atėjus karui, bankomatai ir atsiskaitymo vietos bankinėmis kortelėmis gali apskritai neveikti, o ir pačios parduotuvės gali nedirbti.
Vienintelis būdas atsiskaityti už prekes gali likti turgavietės, kur būtų galima iš vietos ūkininkų nusipirkti būtinų prekių ir, be abejo, už jas tuomet būtų galima atsikaityti tik grynaisiais.
Jaunimas gyvena paraleliniame pasaulyje
Jaunimas, „pasodintas” ant elektroninių pinigų ir išmaniųjų atsiskaitymų, apie grėsmes net negalvoja, nes jauni žmonės gyvena tiesiog šia diena. Paplitus elektroninio mokėjimo galimybėms prekybos ir paslaugų vietose, taip pat atsiradus įvairiems elektroninio atsiskaitymo būdams, tokiems kaip bekontaktės kortelės ar e. piniginės, gyventojų poreikis nuolatos turėti grynųjų mažėja. Remiantis Swedbank banko duomenimis, didžiajai daliai banko klientų numatyto nemokamo limito visiškai pakanka. Įdomu ir tai, kad, pavyzdžiui, kone trečdalis jaunuolių iki 24 m. amžiaus per praėjusius metus apskritai nesigrynino pinigų. Ši tendencija itin sustiprėjo išpopuliarėjus bekontakčiams atsiskaitymas, kurie yra patogesnis ir spartesnis mokėjimo būdas nei grynieji.
Išlikimo ir nepaprastųjų situacijų ekspertai pataria
Grynųjų turėjimas visada yra saugesnis būdas, nei pinigų turėjimas „kortelėje”. Patariame visiems išsigryninti nors kažkiek grynųjų pinigų juodai dienai. Kylant karo grėsmei, grynieji pinigai gali tapti daug vertingesni, nei turimi pinigai kortelėje, kuriais jūs tiesiog negalėsite atsiskaityti. Žinoma, kad tie pinigai gali niekur ir nedingti, bet kalba eina apie kasdieninius pirkinius ir būtiniausių prekių pirkimą.
Dingus elektrai, kad ir trumpam laikui, atsikaitymai kortelėmis gali sutrikti. Prasidėjus karui, žmonės skubėtų išsigryninti visus pinigus, kad ir už didesnį mokestį, todėl atsiranda tikimybė, kad bankomatuose gali pritrūkti grynųjų pinigų. „Kad išvengtumėte stresinių situacijų, geriausia turėti grynųjų pinigų santaupų nors vienai savaitei”, – pataria išlikimo ekspertas, britų specialiųjų oro pajėgų seržantas majoras Johnas Wisemanas, kuris yra išleidęs puikią knygutę – „Išlikimo vadovas”.
SN inf.
Nuo Balandžio 1 d. SEB banke padidino sumą iki 600 €. kurią galima paimti be mokesčių.
Bet ir mokestį už išėmimą gerokai pakėlė virš tos sumos.
Įdomus, sakyčiau, laipsnis – seržantas majoras.