Kadangi pasaulis keičiasi, aš pradėsiu kitaip. Bėga bėga… Vergai pas savo vergvaldžius… Ir dar savo noru! O atgal – slenka. Arba važiuoja ant paspirtuko. Kažkas Dievų miške skaičiuoja vergų pinigus. Čia tikriausiai senjorai.

Šitie savo vasalams skiria paskolas. Kartais duoda ir vergams. Bet pastarieji ne visada moka. Nes neišsimokėję galiausiai atsiduria gatvėje. Vadinasi, šiuo metu mes turime laisvę. Ne taip kaip B. Sruogos „Dievų miške“. Ten žmonės buvo skirstomi pagal valdžios nurodymus.

Šiandien mes galime pasirinkti. Laisvė juk! Netgi trys! Arba tapti vasalu, arba nuolatiniu vergu, paklusniu savo šeimininkui savo noru už kokį popieriuką, kad turėtum ką į burną įmesti ir pasižiūrėti šviečiančio „smart“ ekrano ar prasiskolinusiu laisvu paukščiu. Gali daryti ką nori. Eiti kaip nori. Bėgti, slinkti, ar važiuoti paspirtuku, o gal važiuoti lizingu pirktą automobilį? Gal kokį „bemvą“ X5?

Mes dar galime domėtis menu. Keliomis kraujo dėmėmis ant drobės už 40 000 eurų. Nes menas yra menas ir ne visiems jį suprasti. Dar mes galime pasirinkti net lytį. Jų yra – 72. Jei klystu, būtų malonu jei pataisytumėte. Nes po kažkiek laiko jų bus begalybė.

Dievai yra dievai. Jie eina ne tik prieš įstatymus, žmogiškumą ar konstituciją. Jau pradėjo ir su gamta kovoti. Paprasčiausiai visi keliauja ten, kur kiekvienam patogu. Vergai į fabrikus, avys į skerdyklą, gyvuliai – į skambiai vadinamą vertybių eutanaziją, vasalai pas senjorus.

Štuthofo kaliniai tai pro kaminą išlėkdavo. Įdomu kas geriau: neapsikentus šių dienų vertybių šleikštulio išlėkti pro kaminą, ar su džiaugsmu pasitikti pasaulio su žmogiškumu eutanaziją? O galbūt turime trečiajį variantą? Žengti į geresnę erą? Kur mes einame?

Galvojant siaurai – skubame į darbą. Tačiau apėmus visumą – skubame į susinaikinimą. Naikindami save naikinam ir aplinką. Sustokim ir atsimerkime. Kaip prie „Stop“ kelio ženklo. Nes prieš lėkdami turime pagalvoti, kas laukia už jo. Arba kas laukia už kvailumą.

Dovilė

Patiko? Pasidalinkite!