Egipto paslaptys ir klausimas apie galimus senovės egiptiečių kontaktus su nežemiškomis civilizacijomis jau daugelį dešimtmečių kelia susidomėjimą tiek mokslo bendruomenėje, tiek tarp ezoterikų bei konspiracijos teorijų šalininkų.
Oficialusis mokslas remiasi archeologiniais ir istoriniais įrodymais, kurie rodo, kad Egipto civilizacija vystėsi palaipsniui nuo ankstyvųjų bendruomenių iki galingos imperijos.
Daugelis piramidžių, įskaitant ir tas, kurias šiandien aplanko turistai, yra laikomos Egipto kapinynu – vieta, skirta faraonų ir didikų laidojimui. Pavyzdžiui, Didžioji Gizos piramidė tradiciškai siejama su faraonu Cheopsu ir laikoma jo kapaviete. Vis dėlto, šis požiūris nėra vienareikšmis – kai kurie tyrinėtojai kelia klausimą, ar tokio masto ir tikslumo statiniai galėjo būti skirti vien tik laidojimui. Nuo ankstyvųjų bendruomenių iki galingos imperijos. Piramidės, Sfinksas, hieroglifai ir daugelis kitų Egipto pasiekimų paaiškinami tuo metu turėtomis technologijomis, organizaciniais gebėjimais. Nors kai kurie architektūroje naudojami metodai ir tikslumas stebina net šiandien.
Taigi, gal jiems padėjo ateiviai?
Kita vertus, yra teorijų, kurios teigia, kad kai kurios Egipto technologijos ar astronominės žinios galėjo ateiti iš kitų pasaulių. Pavyzdžiui, kai kurie mano, kad Didžioji Gizos piramidė atspindi žvaigždyną Orioną ir kad būtent tokios piramidės orientacijos negalėjo sugalvoti tuo metu gyvenę žmonės be pagalbos iš išorės. Taip pat minima, kad kai kurie Egipto dievai, tokie kaip Totas ar Osiris, buvo apibūdinami kaip atvykę iš dangaus arba pasižymėjo nežemiškomis savybėmis
Taip pat egzistuoja prielaida, kad Egipto žyniai galėjo turėti prieigą prie labai vertingų žinių, kurios buvo naudojamos ne tik religiniams ar dvasiniams tikslams, bet ir visuomenės kontrolei. Tokios žinios galėjo apimti astronomiją, mediciną, inžineriją bei psichologinius poveikio metodus. Manoma, kad žyniai galėjo akylai saugoti šias paslaptis, perduodami jas tik išrinktiesiems, o žinia apie jas niekada nebuvo skirta plačiajai visuomenei. Toks slaptumas galėjo būti būdas užtikrinti žynių autoritetą ir įtaką.
Taigi, senovės Egipto valdymo laikotarpis dar kartą įrodo, kad didžioji visuomenės dalis, kaip ir šiandien, yra valdoma tų, kurie turi žinias.
Viena versija, verta dėmesio, teigia, kad egiptiečiams iš kitų civilizacijų galėjo būti perduotos žinios, kuriomis pasinaudojus būtų galima palengvinti gyvenimą. Šios žinios, kaip manoma, buvo panaudotos ir galimai prisidėjo prie tokių statinių kaip piramidės atsiradimo – juk iki šiol mokslas ne visuomet gali paaiškinti jų statybos metodus. Visgi, kaip rodo ir šiuolaikinis pasaulis, žmogus yra tokia būtybė, kad gavęs žinias dažnai ne dalinasi jomis, o pradeda jomis manipuliuoti. Tokie procesai, tikėtina, vyko ir senovės Egipte.
Ar mes galime aklai pasitikėti mokslu?
Mokslas taip pat yra įrankis, kuriuo galima manipuliuoti žmonija. Tai instrumentas, padedantis mums suprasti pasaulį, tačiau jis priklauso nuo žmonių, kurie jį taiko, interpretuoja ir finansuoja. Mokslas, kaip ir bet kuri kita sistema, gali būti paveiktas šališkumo, interesų, ar net manipuliacijos. Todėl kritinis mąstymas ir sveikas skepticizmas turi eiti greta mokslo tikėjimo.
SN inf.
,,, pastate ateiviu civilizacija, o zmones tiktai ju sukurti padarai juodam darbui. Zinoma protingesnius auklejo vadovauti. Ateiviu civilizacija zuvo del kosmines katastrofos. Archeologai gi randa to yrodymus, ir biblijoe aprasytos – ,,krito ugnis is dangaus ir pasaulinis tvanas,, Visa dabartine oficiali istorija M E L A S. Zemeje protingos civilizacijos gyveno simtus tukstanciu metu iki taip vad ,,Kristaus gimimo,, Nusiraminkit ir mes isnyksim – nera nieko amzino visatoje. Amzinas tiktai DIEVAS.
Kad egiptiečiai nestatė piramidžių, tai faktas. Klausimas tik toks – kas jas pastatė: ateiviai ar žuvusi žmonių civilizacija, kuri buvo aukšto technologinio išsivystymo lygio. Nors ir nedaug (Egipte jų daugiausiai), bet artefaktai randami visame pasaulyje…