Perkūno diena, tradiciškai minima liepos 20 dieną, yra viena svarbiausių senovės baltų kalendorinių švenčių, skirta Perkūnui (per kūną)– griaustinio, dangaus, karo ir teisingumo dievui. Žemaitijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, ši diena turi gilias pagoniškas šaknis, o jos minėjimas tampa vis populiaresnis tarp tų, kurie siekia puoselėti senąsias žemaitiškas tradicijas.
Žemaitijoje Perkūno diena dažnai minima organizuojant folkloro renginius, ugnies apeigas, ritualinius šokius ir giesmes. Žmonės renkasi prie senovinių alkų, kalvų ar gamtos paminklų, kur aukojama simbolinių dovanų – javų, medaus, duonos. Apeigose svarbų vaidmenį atlieka vaidilos ar kriviai, kurie veda apeigas ir kreipiasi į Perkūną, prašydami apsaugos nuo nelaimių, derliaus gausos ir teisingumo visuomenėje.
Nors Perkūno diena neįtraukta į oficialių Lietuvos valstybinių švenčių sąrašą, jos svarba etnokultūroje auga. Vis daugiau jaunų žmonių, ypač žemaičių, dalyvauja šiose šventėse, siekdami atgaivinti tautos dvasinį paveldą ir stiprinti ryšį su gamta bei protėviais.
Perkūno diena Žemaitijoje ne tik liudija gyvą baltų kultūros tradiciją, bet ir tampa bendruomeniškumo, dvasinio susitelkimo ir tautinio tapatumo stiprinimo proga.
Tad visus su Perkūno diena!
SN inf.