Neseniai buvau supykusi ant Kūrėjo. Kam jis mus tokius sukūrė? Kažkokius brokuotus. Mano nuomone, nelabai vykęs projektas. Kažkokius žmones, kuriems instaliuota tiek daug baisių savybių. Mes net galime nusidegraduoti iki to, kad valgytume vienas kitą! Juk visi galėjome būti sukurti geri, pūkuoti. Galėjo būti suinstaliuotos tik geros programos. Niekam nekeltume problemų. Nei Žemėje, nei kosmose (neduok Dieve, žmogus atsidurs už Žemės ribų – dar neaišku, ko ten gali pridirbti. Todėl aš bijočiau žmogui suteikti vis didesnių galių ir įrankių, žinant, kuo tai gali baigtis).
Taigi, jeigu būtume tik geri, visi taikiai sugyventume. Visi mylėtume vienas kitą.
Ir tada pagalvojau, kad būtų neįdomu. Tas pats per tą patį. Atsibostų. Nebūtų tobulėjimo. Nebūtų pamokų. Vyktų sustabarėjimas. Stagnacija. Beprasmis egzistavimas. Jokios evoliucijos.
Du poliai tiesiog privalo egzistuoti. Turim pajusti „blogį”, kad sužinotume, kas yra „gėris”. Kad vertintume gėrį. Turime pajusti dugną, kad atsispyrę nuo jo, suprastume, kokie esame stiprūs. Turime matyti mirtį, kad vertintume gyvenimą. Turime jausti liūdesį, kad suprastume, kas yra džiaugsmas. Turime mokytis, kad evoliucionuotume.
Viskas taip paprasta, bet tuo pat metu ir genialu. Viskas taip daugiasluoksniška ir kompleksiška, bet tuo pat metu elementaru ir paprasta.
Šiek tiek keistas, bet įdomus. Vis dėlto, geras projektas.
Mūsų pasaulis stovi ant pusiausviros diesnio ir jame reikalinga abipusė sąvoka – juoda , balta. Čia jūs teisi – nežinodama kraštutinumų , neturėsi palyginimo. Žmogus visgi daugelypė butybė, o negetyvių apraiškų ir taip gausu ir be žmogaus veiklos , taip kad mes kaip žmones turime didžiulį spektrą teigemų atspalvių savo veikloje ir užtenka žmogui būti vien tik kūrėju iš teigemos pusės – nuobodu niekada nebus , o prasmingumas įgaus realybę.
Eglutę – Žmogus iš esmės nėra bloga butybė , sakykim dievas net intelektą davė , bėda kitame… Neturi žmonės supratimo kaip tuo intelektu naudotis, vietoj teigemo žymeklio žmogus dažniau renkasi neigeną galimybių variantą. Tai nesunku paaiškyti – Reikalas tas kad kiekvienas iš mūsų siekiame vieno ir to paties (gal tai genetikoje ) , o būtent pranašumo visur ir viskame , o per negetyvę prizmę tai lengviau ir greičiau galima įgivendinti. Žmogaus paskirtis globoti šį pasaulį , o mes jį vardan savo norų naikiname ir viskas tik dėl to kad galėtume pasipuikoti, jausti viršesnį statusą nei bet kas. Esamame civilizacijos egzistencijos laikotarpyje – tai jau ant tik akivaizdu, kad nier kur aiškiau.