Be jankių jau nieko negalit
Apduję lyg musės nuo Landsbergio dvoko,
Beretės prieš Lietuvą myžti išmoko.
Kaip daiktą bevertį jie pardavė šalį-
Be jankių jau net nusišikt nebegali.
Ir verkia Tėvynė, nes jankiai ją trypia
Kaip erkės jos kruviną kūną aplipę.
Tik Landsbergio šunys to siaubo nemato-
Į šūdą įmynę gyventi įprato.
Beretės negali žiūrėti į tiesą-
Nors šuns būdoje susiranda sau priešą.
Bet kur per žiūroną užžlibinę rusą,
isteriškai klykia,kad puola,kad muša.
Tokie jau tie mūsų beretės nupušę
Pardavę jankynui ir kūną, ir dūšią.
Autorius nežinomas
Patiko? Pasidalinkite!