Emigrantų perlaidos iš užsienio į Lietuvą šiemet sumažėjo beveik perpus

Komentuoja Mantas Vilniškis, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas.

Emigrantų perlaidos iš užsienio į Lietuvą šiemet sumažėjo beveik perpus – tam įtakos turi COVID-19 pandemija ir Brexitas. Ankstesniais metais nuo 2,6 iki 4 proc. šalies BVP sudarę srautai, šiemet, tikėtina, kad nesieks nei 2 proc.

Šių metų pirmus devynis mėnesius asmeniniai pervedimai į Lietuvą reikšmingai mažėjo. 2019 m. pirmojo–trečiojo ketvirčių asmeninių pervedimų į Lietuvą srautas siekė 832 mln., 2020 m. atitinkamą laikotarpį – tik 510 mln. Eur (38 % mažiau). Trečiąjį ketvirtį emigrantų į Lietuvą pervedamų lėšų srautas buvo lygus 153 mln. Eur – net 46 proc. mažiau nei prieš metus.

2020 m. trečiąjį ketvirtį emigrantai į Lietuvą pervedė beveik perpus mažiau lėšų nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau perlaidų apimtis 11 proc. viršijo pirmojo karantino metu (2020 m. antrąjį ketvirtį) padarytų perlaidų apimtį. Pagerėjus epidemiologinei situacijai, atsigavusi Lietuvos ekonomika trečiąjį ketvirtį buvo viena stipriausių Europos Sąjungoje (ES) pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Palyginti su antruoju ketvirčiu, gerėjo ir kitų valstybių ekonominė padėtis, tad asmeninių pervedimų iš užsienio srautų kritimas sulėtėjo.

Pirmoji pandemijos banga smogė ir asmeninėms pajamoms, o kartu ir emigrantų perlaidoms. Valstybėms, įskaitant ir tas, kuriose gausu emigrantų iš Lietuvos, kovoje su pandemija ribojant ekonominę veiklą, stipriausiai buvo paveiktas paslaugų sektorius. Antrąjį ketvirtį restoranų, barų, kavinių, viešbučių veikla buvo ribojama, o šiame sektoriuje dirbantys emigrantai, tikėtina, arba prarado darbą, arba dalyvavo vadinamosiose prastovų programose. Dalyje šalių ribojimai buvo platesnio masto, tad jų poveikį pajuto ir dalis pramonėje dirbančių emigrantų. Visa tai paveikė tiek emigrantų pajamas, tiek ir išlaidas, kurių dalis, tikėtina, yra ir į Lietuvą pervedami pinigai.

Vasaros pabaigoje, pagerėjus epidemiologinei situacijai, palengvinus ar net pašalinus daugumą ekonominių apribojimų, augo ir emigrantų pervedimai. Ekonominei veiklai normalizuojantis, o vartotojams gavus progą lankytis kavinėse, baruose ir restoranuose, paklausa išaugo. Didėjo darbo jėgos poreikis tiek paslaugų, tiek ir kituose sektoriuose, tad, grįžtant į darbą, daliai emigrantų išmokas už prastovas pakeitė neretai didesnis darbo užmokestis. Kartu su ekonomikos atsigavimu pradėjo didėti ir emigrantų pervedimai į Lietuvą, tačiau jie nepasiekė praėjusių metų lygio vidurkio. Tikėtina, kad suprastėjusi epidemiologinė situacija lapkričio ir gruodžio mėn. bei nauji ekonominės veiklos apribojimai ir artėjantis galutinis Brexito terminas turės neigiamą poveikį emigrantų pervedimų į Lietuvą srautams. Metinis jų kritimas, tikėtina, kad viršys 40 proc.

1 pav. Asmeninių pervedimų į Lietuvą ir iš Lietuvos pokytis per metus  

2 pav. Ketvirtiniai asmeninių pervedimų srautai

Artėjant Brexito kulminacijai, lietuvių emigracijos į Jungtinę Karalystę (JK) apimtis mažėjo, tad mažėjo ir ten dirbančių emigrantų pervedimai į Lietuvą. Lietuvai įstojus į ES, dėl netaikomos pereinamojo laikotarpio migracijos kontrolės JK buvo viena patraukliausių emigracijos krypčių. Lietuvius viliojo ir didesnis darbo užmokestis, tačiau, palyginti su darbo užmokesčiu JK, Lietuvoje jis padidėjo 20 proc. p. ir pasiekė 61 proc. JK darbo užmokesčio lygio. Kitaip tariant, JK patrauklumas uždarbio atžvilgiu sumažėjo. Negalima teigti, kad Brexitas yra pagrindinė emigrantų grįžimo į Lietuvą priežastis, tačiau tikėtina, kad neapibrėžtumas ir numatomi judėjimo bei veiklos ribojimai prisideda prie naujų emigrantų į JK skaičiaus mažėjimo. 2011 m. į JK išvyko 26 tūkst. lietuvių – beveik pusė visų emigrantų, o 2019 m. tokių buvo tik šiek tiek daugiau nei 10 tūkst. Pagerėjo ir grįžtančiųjų iš JK statistika, o migracijos balansas su JK, 2017 ir 2018 m. sudaręs atitinkamai –16,6 tūkst. ir –4,5 tūkst. gyventojų, 2019 m. tebuvo –400. Kartu asmeniniai pervedimai į Lietuvą iš JK sumažėjo trečdaliu.

Prognozuojamas JK ekonominės situacijos prastėjimas neigiamai paveiks ir asmeninių pervedimų į Lietuvą srautus. Tikėtina, kad didžioji dalis Lietuvos emigrantų, planuojančių likti JK, jau pasirūpino visais būtinais formalumais. Nepaisant to, prognozuojami ekonominiai sunkumai ir darbo vietų mažėjimas gali neigiamai paveikti JK likti nusprendusių gyventojų pajamas. Pervedimams į Lietuvą poveikį gali daryti ir kintantis svaro kursas. Jam mažėjant, emigrantų santaupų vertė eurais kristų, o tai neigiamai paveiktų pervedimus į Lietuvą. Krintant svaro kursui, 2019 m., palyginti su 2018 m., asmeninės perlaidos iš JK į Lietuvą sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu. Naujausiais duomenimis, 2020 m. pirmojo–trečiojo ketvirčių, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, perlaidos iš JK sumažėjo daugiau nei 40 proc.

Tolesnė asmeninių pervedimų raida bus labai glaudžiai susijusi su ekonomine situacija Lietuvoje bei pasaulyje ir pandemijos raida. Sustabdžius pandemijos plitimą, asmeninių perlaidų srautai grįžtų prie ilgojo laikotarpio tendencijos, kai kiekvienais metais į Lietuvą pervedama maždaug 1 mlrd., o iš Lietuvos – apie 400 mln. Eur (pervedimams į Lietuvą kasmet nedaug mažėjant, o iš Lietuvos – didėjant). Šiemet galima tikėtis maždaug 40 proc. mažesnio emigrantų perlaidų į Lietuvą srauto, o kitais metais, išsipildžius palankiajam scenarijui ir pavykus sustabdyti viruso plitimą dar metų viduryje – jų atsigavimo.

LB inf.