Tradiciniai katalikai nepaprastai pasipiktinę popiežiaus Pranciškaus stabmeldyste ir amoralumu

Neseniai „apaštalinis nuncijus“ (t.y. Vatikano pasiuntinys RF) Celestino Migliore pareiškė, jog popiežiaus tikslas – suorganizuoti naują visų krikščionių „susirinkimą“, tiksliau, ekumeninį katalikų, protestantų ir „ortodoksų liberalų“ „sąskrydį“.

„Tikimės, kad Visuotinis susirinkimas įvyks, tačiau kas nors turi jį sušaukti. Turi būti vienas žmogus, kuris jį sušauks, – pasakė jis, atsakydamas į žurnalistų klausimą apie tai, ar  dabartinėmis sąlygomis įmanomas naujas Visuotinis susirinkimas dalyvaujant visų krikščionybės konfesijų atstovams. Ir tas „vienas žmogus“ – tai akivaizdžiai popiežius jėzuitas Pranciškus.Tačiau klausimas platesnis – pasaulio viršūnės nori sujungti apskritai visas pasaulines religijas po popiežystės globa, kas ortodoksų šventųjų nuomone,  yra bedieviškas dalykas. Priminsiu, kad dar 2014 m. Izraelio ekspremjeras Shimonas Peresas viešai pasiūlė suvienyti visas religijas kovai su terorizmu. O vadovauti šitai „religinei SNO“ Peresas pasiūlė Romos popiežiui, „kaip žmogui, kurio autoritetą pripažįsta įvairios religijos ir jų  šalininkai.“

Būtent tokios politikos srovėje ir darosi suprantamas neseniai įvykusio Sinodo radikaliausias ekumenizmas. Sinodas  deklaratyviai buvo skirtas Amazonijai, o realiai –  paskutinio krikščioniško tikėjimo katalikybėje sunaikinimui. Platesniuose MIP sluoksniuose jis negavo reikiamo rezonanso, nors šio renginio padariniai iš esmės paveiks milijardus katalikų, taip pat ir daugelį kitų tikinčių ir netikinčių žmonių. Netgi Nietzsche, nepaisant visos painiavos netikėjimo užnuodytoje jo galvoje suvokė religinių klausimų prioritetą prieš politinio triukšmo efektus.

„Ne apie naujo triukšmo išradėjus  – apie  naujų vertybių išradėjus  sukasi pasaulis; tyliai jis sukasi“, – rašė Nietzsche.

Kokias naujas vertybes su savo žmonėmis išrado popiežius jėzuitas praėjusiame Sinode, kur pirmąkart katalikybės istorijoje buvo atvirai pagarbintas pagoniškas stabas? Kai rusų patriotai kalba apie tai, kaip šiuolaikiniai popiežininkai kuria naują antikristinę religiją, apie  grėsmingą jėzuitų ir totalitarinės masonų sektos vaidmenį, tai liberaliosios MIP juos už tai dažnai išvadina „fašistais“ ir „paranojikais“, rodydami pavyzdžiu „tolerantiškus“ ir „civilizuotus“ katalikus.

Tuomet pažvelkime, ką kalba tradiciniai katalikai, kurie savo tikėjimą vertina labiau nei dabar Vatikane Vakaruose viešpataujančią politinę liberalglobalizmo ideologiją su jos stabmeldiškumu. Jie aštriai pasisako prieš naujas Pranciškaus diegiamas vertybes. Beje, viešų katalikų pasisakymų prieš savo „neklystantį“ popiežių skaičius niekada nebuvo toks didelis, tuo labiau, kad prieš jėzuitą Pranciškų atvirai  pasisakė net daugelis kardinolų.

Spalio 17 LifeSiteNews saite kardinolas Walteris Brandmülleris parašė, jog Amazonijos sinodas kelia grėsmę pačiam krikščionybės egzistavimui. Jis aiškina, jog krikščionybės pagrindas, priešingai nei pagonybės, yra Kūrėjo bendravimas su žmonija.

Jis kalba apie „slaptą ir planingą“ visų tradicijų ir postulatų naikinimą. Sinodo organizatorius jis įtaria bandymu krikščionišką tikėjimą pakeisti „panteistine gamtos religija“.

Pagonišką Vatikano panteizmą veikiai visiškai sutriuškino kitas katalikų hierarchas. Spalio 24 per EWTN kanalą kardinolas  Gerhardas Mülleris pareiškė, jog Amazonijos sinode žmonės „garbino medinę dievybę“, kas visiškai prieštarauja pirmajam Dievo įsakymui.

Sprendimą atnešti statulėles į bažnyčią kardinolas pavadino „mirtina nuodėme“ ir nusikaltimu prieš Dievo Įstatymą, juk stabmeldystė – tai nuodėmė, kuri negali būti liturgijos  dalis.

O arkivyskupas Vigano lapkričio 19 griežtai sukritikavo popiežiaus planą pastatyti Abu Dabyje „Abraominių religijų namus“, kurį ėmėsi įgyvendinti Vatikano ir vietinių islamo vadovybių  sukurta House of the Abrahamitic Family organizacija. Jis pavadino tai „naujos pasaulinės religijos šventykla, sukurta Viešpaties priešų.“

Minėtas projektas, kurio vienu iš iniciatorių buvo popiežius, prieštarauja „unikalumui vienos religijos, kuri gali dovanoti išgelbėjimą“, taip pat atima iš Kristaus „vaidmenį Viešpaties Namuose“. Vigano priduria, dėmesio: „Netgi patys optimistiškiausi MASONAI NEGALĖJO SVAJOTI APIE TOKĮ POPIEŽIŲ KAIP  PRANCIŠKUS“.

Arkivyskupas pastebi, jog popiežius Pranciškus ir toliau planuoja realizuoti deklaracijos, pasirašytos Abu Dabyje, nuostatas apie katalikybės ir islamo suartėjimą, pavadindamas jo darbą „ateistų ir agnostikų, kurie užgrobė valdžią Romos bažnyčioje, veiklos rezultatu; ši valdžia buvo sustiprinta dokumentu Nostra Aetate“ (liberali ekumeninė deklaracija, priimta II Vatikano susirinkime).

Lapkričio 21 arkivyskupas Carlo Maria Viganò  LifeSiteNews pareiškė, kad popiežiaus Pranciškaus aparatas „sėja sumaištį ir griauna“. Buvęs Vatikano diplomatas taip pat pareiškė, jog tikrosios popiežiaus užmačios „paslėptos po melu ir apgaule ir po tylos uždanga“. 

paveikslas.png

Jo manymu, Pačamamos sinodas tapo „didžiulio masto projekto, sudaryto SNO, dalimi, palaikant masonams ir pasaulio turtingiesiems, kurie siekia sukurti „pasaulinę vyriausybę“.

Tą pačią lapkričio 21 dieną  kardinolas Gerhardas Mülleris per savo knygos pristatymą Veltenburgo abatijoje Vokietijoje  šią kolegos mintį apie pasaulinio elito sąmokslą prieš krikščionybę  pratęsė. Šis išsilavinęs ir įtakingas vokiečių kardinolas pareiškė, jog politinio elito atstovai jaučia „begalinę neapykantą“ krikščionybei.

Elitas siekia sukurti „vieną religiją“ „dvasinei žmonių vienybei ir finansinio gėrio paskirstymui“. Jis pridūrė, jog „naujasis pasaulinis elitas“ negali neveikti  kaip naujoji rasė, pranašesnė už visas kitas.

Anksčiau, lapkričio 15, kardinolas Gerhardas Mülleris Die-Tagespost.de pareiškė, jog popiežiaus Pranciškaus šou, kai jis per Amazonijos sinodą surengė religinius ritualus su indų pagoniškos dievybės Pačamamos dalyvavimu,  patvirtina daugybės  Šiaurės Amerikos ir viso pasaulio sektų išvadas, jog katalikai garbina popiežių Pranciškų, kuris yra antikristas. Žinoma, kardinolas, išdrįsęs pasisakyti prieš „neklystantį“ patroną, pasistengė maksimaliai suminkštinti savo žodžius. Būtent dėl to jis kalbėjo apie „sektas“, apie „išvadų patvirtinimą“. Bet jei pašalintume iš jo kalbos tam tikras detales,  tai pamatytume, jog kardinolas visiškai aiškiai nusakė padėtį, kad popiežius Pranciškus, įpuolęs į atvirą stabmeldystę, visiškai panašus į antikristą.

Kaip jau buvo kalbėta, liberalios MIP panašius pareiškimus vadina ‘fanatizmu“ ir „civilizuoto pasaulio reikalų neišmanymu“. Tačiau apie satanistinius kultus, klestinčius tarp Vakarų „elito“, ne taip seniai kalbėjo, pvz., žinomas amerikiečių kino aktorius ir režisierius, katalikas tradicionalistas Melas Gibsonas.. Jis papasakojo apie ritualines vaikžudystes ir pedofiliją, praktikuojamas Holivudo viršūnėse. O kardinolas Mülleris padarė dar labiau apibendrinančias išvadas apie demoniškus pasaulinio elito įsitikinimus, kas Vatikanui gali atnešti pavojingų pasekmių.

Priminsiu: kardinolas Mülleris – vienas iš tų keturių kardinolų, kurie 2016 m. drąsiai pasmerkė antikrikščionišką ir prieš šeimą nukreiptą popiežiaus encikliką „Amoris Laetitia“. Laiške, pavadintame „Dubia“ (iš lot. k. – „abejonė“), jie paprašė popiežiaus audiencijos šiam klausimui apsvarstyti, tačiau jos negavo.

Prie to, keistai sutapus aplinkybėms, du iš keturių kardinolų – Pranciškaus kaltintojų per pusmetį nuo šio laiško išsiuntimo  netikėtai mirė, nors iki tol turėjo  visiškai normalią sveikatą… O kardinolas Mülleris po minėto kreipimosi pasirašymo nors ir liko gyvas, tačiau buvo atleistas iš svarbaus Tikėjimo mokslo kongregacijos prefekto posto.

Nė kiek neperdedant galima pasakyti:  Pranciškus yra pats liberaliausias ir amoraliausias Romos popiežius per visą istoriją. T. y. žinoma, katalikybės istorijoje galima rasti nemažai popiežių, kurie buvo labai nedorovingi, leido sau baisiai amoralius išsišokimus ir nusikaltimus, iki pat žmogžudysčių ir incesto. Vis dėlto netgi jie neskelbė norma to, kas nenatūralu, neatliko viešo  kanonų iškraipymo tam, kad pateisintų mirtinas nuodėmes, nors patys jas darė.

Būtent popiežius Pranciškus tapo pirmuoju oficialiu ir viešu amoralumo apologetu ir ideologu, atvirai dedant jį į katalikišką mokymą,  kuris, nors ir eretiškas ortodoksų požiūriu, bet vis dar saugojo krikščionišką dorovę. Akivaizdu, kad jėzuitas Bergoglio ir buvo Vakarų oligarchų statytinis į palyginti konservatyvaus popiežiaus Benedikto XVI vietą, kad galutinai išplautų krikščioniškos etikos liekanas, dar išsaugotas katalikybėje. Tiesa, jėzuitas Pranciškus yra tikras politinių technologijų meistras ir, raudamas iš savo konfesijos moralę, jis pakankamai ilgai lavinosi, kad, nepaisant nieko, ligi pat  šiol nesukeltų rimtų skilimų. Jis – iš tiesų žymus manipuliatorius. Jo kalbose liberalizmas ir amoralumas nuolatos apdengiamas dviprasmiškumu, neaiškumais, taip kad jį nėra paprasta apkaltinti elementarių moralės normų išdavyste.

Vis dėlto dabar, po jo ritualinių manipuliacijų su Pačamamos stabu, po stabo Baalo pastatymo Koliziejuje skilimas katalikybėje  bręsta ir prieštaravimai jėzuitams stiprėja. Toli gražu ne visi kardinolai, kunigai ir pasauliečiai atvirai pasirengę tapti  žyniais globalaus neopagoniško kulto, į kurį jis planingai verčia katalikybę.

Prieš jėzuito Pranciškaus veiksmus lapkritį pasirodė ir naujas rezonansinis kolektyvinis protesto laiškas, kurį pasirašė daugiau kaip šimtas žymių katalikų dvasininkų, žinomų mokslininkų, politinių ir visuomenės veikėjų, publicistų. Gaila, katalikybėje dvasininkai ir pasauliečiai neturi galimybės sustabdyti„neklystančio“ popiežiaus ardomosios veiklos, vis dėlto šis laiškas aiškiai rodo normalių katalikų realų požiūrį į popiežių Pranciškų, kurį Rusijoje kai kurie žmonės nežinia kodėl tebelaiko „kovotoju už tradicines vertybes“. Normalūs katalikai seniai „balsuoja kojomis“ prieš Pranciškų, nelankydami jo renginių, pereidami į kitas konfesijas ir pan. Tame laiške buvo ypač pabrėžta:

Mes, žemiau pasirašiusieji katalikų dvasininkai ir pasauliečiai, protestuojame ir smerkiame šventvagiškus bei prietaringus Romos  Popiežiaus Pranciškaus veiksmus, susijusius su neseniai Romoje įvykusiu Amazonijos Sinodu.Štai šie šventvagiški veiksmai:

Spalio 4 Popiežius Pranciškus dalyvavo stabmeldiškame pagoniškos dievybės Pačamamos garbinime.

Jis leido šį garbinimą pravesti Vatikano soduose, tuo suteršdamas kankinių kapų  ir apaštalo Petro bažnyčios apylinkes.

Dalyvaudamas šitame stabmeldystės akte jis palaimino medinį Pačamamos atvaizdą.

Spalio 7 Pačamamos stabas buvo padėtas prieš pagrindinį  altorių Šv. Petro katedroje, po to procesijoje pristatytas į Sinodo salę. Popiežius Pranciškus ceremonijoje sukalbėjo maldą prieš šį atvaizdą, po to prisijungė prie procesijos.

…Spalio 27 baigiamosiose Sinodo mišiose jis priėmė taurę, naudotą stabmeldiškame Pačamamos garbinime, ir padėjo ją ant altoriaus.

…Mes … prašome Popiežių Pranciškų viešai ir nedviprasmiškai padaryti atgailą dėl šių objektyviai sunkių nuodėmių, jo padarytų prieš Dievą ir tikrąją religiją ir atlyginti šiuos nusikaltimus. …“

Negalima nepripažinti normalių katalikų teisumo, jie užsitarnauja visokeriopo visų normalių  Rusijos žmonių, tikinčių ir netikinčių, palaikymo. Juk Rusijai be galo pavojingi nežmogiški popiežiaus jėzuito projektai sukurti vieną pasaulinę religiją, pateisinančią Vakarų oligarchų siekį užgrobti pasaulinę valdžią, skiepyti amoralumą, Europos tautų ištirpdymą migrantų sraute, pasaulinės ortodoksijos skilimo palaikymą padedant sektai Ortodoksų Bažnyčia Ukrainoje (OBU, ПЦУ), su kuria aktyviai palaiko ryšius jo tarnai tiek Ukrainoje, tiek ir už jos ribų. Rusijai labai pavojinga atvira popiežiaus šalininkų ardomoji veikla.

Iš ortodoksų pozicijų  negalima nesutikti su  katalikų kardinolų argumentacija, jog Romos popiežius ir pasaulio viršūnės kuria antikristinę religiją.

Paruošė Nijolė Aleinikova
Patiko? Pasidalinkite!