Patiko? Pasidalinkite!

Lietuvos politiniame ir žiniasklaidos lauke jau tapo tradicija, kad skambiausi „kovotojai už tiesą“ patys virsta purviniausių politinių technologijų įrankiais. Žurnalistė Rūta Janutienė ilgą laiką savo auditorijai kūrė nepalaužiamos sistemos griovėjos įvaizdį, tačiau realybėje įvykdė cinišką manipuliaciją. Savo pačios žiūrovams – patikliems, permainų ištroškusiems žmonėms – ji tiesiog įpiršo Saulių Skvernelį ir jo politinę jėgą, pateikdama jį vos ne kaip alternatyvų gelbėtoją. Šiandien, kai šis politikas skęsta rimtuose įtarimuose ir korupcijos šešėliuose, eteryje skamba kurtinanti tylos siena. Nei Janutienė, nei Skvernelis nejaučia nei gėdos, nei elementarios moralinės atsakomybės prieš juo patikėjusią publiką.

R. Janutienė savo laidose S. Skvernelį sistemingai protegavo ir suteikė jam platformą, vykdydama agresyvų informacinį „smegenų praplovimą“, nukreiptą į pažeidžiamiausią visuomenės dalį. Žiūrovams buvo meluojama, kad valstybės sistemos viršūnėje dešimtmečius sėdintis buvęs policijos komisaras, vidaus reikalų ministras ir premjeras yra kažkoks „antisisteminis“ kovotojas. Šio manipuliacinio įvaizdžio pasekmės šiandien akivaizdžios – vietoj žadėtos kovos su oligarchais, Skvernelio politinė jėga tapo dar vienu pragmatišku, sisteminiu žaidėju, veikiančiu tik dėl asmeninės įtakos ir naudos. Jo politinę veiklą nuolat lydi neskaidrių sprendimų ir galimos korupcijos šešėliai, visiškai sugriovę bet kokias sąžiningos politikos iliuzijas, o juo patikėję rinkėjai liko ciniškai apgauti ir išnaudoti svetimame žaidime.

Pats S. Skvernelis šioje situacijoje demonstruoja cinizmą – nepaisant visuomenės pasipiktinimo ir rimtų įtarimų jo aplinkai, šis veikėjas nejaučia jokios kaltės. Jo retorikoje nėra vietos nei gėdai, nei atgailai, o bet kokia kritika atremiama arogantiška šypsena, puolimu prieš oponentus ir visišku visuomenės interesų ignoravimu. Tai žmogus, kuriam valdžia yra tikslas, pateisinantis bet kokias priemones, o jį išrinkę piliečiai – tik statistiniai vienetai rinkimų biuleteniuose.

Tačiau didžiausia moralinė gėda šioje istorijoje tenka pačiai R. Janutienei, kuri po Skvernelio politinio įtvirtinimo tiesiog nusisuko nuo savo apkvailintos publikos. Žurnalistė, kuri dedasi visuomenės advokate, eteryje nerado nei vieno žodžio pripažinti savo klaidai ir net neatsiprašė žiūrovų už tai, kad jiems buvo įkišta politinė klastotė. Sukūrusi bei išreklamavusi šį politinį produktą, ji paprasčiausiai persijungė prie kitų temų ir elgiasi taip, tarsi nieko nebūtų įvykę, palikdama savo auditoriją likimo valiai. Šis atvejis įrodo visišką profesinės etikos bankrotą – skambios frazės apie kovą su korupcija tėra verslas peržiūroms generuoti, o politinis užsakymas įvykdytas visiškai nusigręžiant nuo moralinės atsakomybės.

BV inf.


Patiko? Pasidalinkite!