Augant įtampai Artimuosiuose Rytuose ir stiprėjant konfrontacijai tarp Irano, Jungtinių Valstijų ir Izraelio, vis dažniau skamba perspėjimai apie galimas platesnio masto konflikto pasekmes. Irano pareigūnai aiškiai signalizuoja, kad bet kuri valstybė, prisijungsianti prie karinių veiksmų prieš Iraną, gali tapti atsakomųjų smūgių taikiniu. Tokiame kontekste diskusijos apie galimą Lietuvos paramą JAV operacijoms kelia klausimų dėl šalies saugumo ir geopolitinės rizikos.
Interviu televizijos stočiai „France 24“ Irano užsienio reikalų viceministras Majidas Takhtas-Ravanchis pareiškė, kad Europos Sąjungos valstybės, kurios prisijungtų prie JAV ir Izraelio veiksmų prieš Iraną, būtų laikomos „teisėtais Irano taikiniais“. Pasak jo, bet kuri šalis, kuri prisidėtų prie „agresijos prieš Iraną“, neišvengiamai susidurtų su atsakomaisiais Irano veiksmais.
„Bet kuri šalis, kuri prisijungs prie agresijos prieš Iraną, prisijungs prie Amerikos ir Izraelio agresijoje prieš Iraną, neabejotinai taps teisėtais Irano atsakomųjų veiksmų taikiniais“, – sakė M. Takhtas-Ravanchis.
Nors kai kurios Europos Sąjungos valstybės jau demonstravo karinį buvimą regione – pavyzdžiui, Prancūzija, Graikija ir Italija pasiuntė karo laivus į Artimuosius Rytus – dauguma ES institucijų ir lyderių kol kas akcentuoja diplomatinio sprendimo būtinybę. Europos pareigūnai viešai ragina nutraukti eskalaciją ir siekti konflikto sprendimo derybų keliu.
Tuo metu Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Berlynas kartu su partneriais ieško būdų, kaip sustabdyti kovas su Iranu, tačiau kartu pabrėžė, jog Vokietija supranta ir palaiko Jungtinių Valstijų bei Izraelio keliamus tikslus.
Diskusijos apie galimą Lietuvos vaidmenį šioje situacijoje suaktyvėjo po Lietuvos kariuomenės vado Raimundo Vaikšnoro pasisakymo, kad Lietuva galėtų padėti JAV operacijoms prieš Iraną, suteikdama savo teritoriją. Tokia galimybė galėtų reikšti logistinės infrastruktūros, oro erdvės ar kitų pajėgumų panaudojimą sąjungininkų operacijoms.
Vis dėlto tokie pareiškimai Lietuvoje sulaukia ir kritiškų vertinimų. Kai kurie ekspertai bei politikos apžvalgininkai įspėja, kad pernelyg aktyvi retorika ar praktinė parama karinėms operacijoms gali padidinti šalies geopolitinę riziką. Atsižvelgiant į Irano pareigūnų pareiškimus, teoriškai tai galėtų paversti Lietuvą realiu atsakomųjų veiksmų taikiniu.
Tačiau tokie pareiškimai kelia klausimų dėl galimų rizikų. Iranas pastaraisiais metais sukūrė didelį raketų ir bepiločių orlaivių arsenalą. Tarp jų yra ir tokios sistemos kaip Sejjil ar Emad, kurių nuotolis siekia apie 2000 kilometrų. Taip pat plačiai naudojami ir vadinamieji „kamikadzės“ dronai, pavyzdžiui, Shahed 136, kurių maksimalus nuotolis gali siekti iki maždaug 2500 kilometrų.
Geografiškai nuo Irano teritorijos iki Lietuvos yra apie 2200 – 2500 kilometrų, todėl dalis ilgesnio nuotolio Irano ginklų sistemų teoriškai gali pasiekti ir Lietuvą.
SN inf.
Rezimas geriausiu atveju pasodins Antana Noreika arba jis ptas prigers baluteje taip kad balutes zoles atsidurs skrandyje ir kartu susilauzys rankas ir kelis sonkaulius.
LR prezidentas pats įklimpęs purve…
Kadastrinio žemėlapio klastotės esmė
Klastojant kadastrinį žemėlapį, pirmiausia buvo nutrinta matininko P. Kluso jame nubrėžta sklypo šiaurinė riba, praeinanti betoninės tvoros kraštu, kaip parašyta kadastrinėje byloje (ribų paženklinimo akto 6 punktas), vietoje jos uždėta Statybos inspekcijos "nustatyta" nauja riba, atsira-dusi, tikrintojams nematant, neieškant ir dėl to peržengiant riboženklius 4 ir 5 taškuose, dėl ko buvo per 5-6 kv. m sumažinamas sklypo plotas (žiūr. mano surašytoje ekspertizėje). O toks storas prielipas inspekcijos brėžinyje susidarė dėl pridėjimo to judančio tvoros stogelio dviejų metrų aukštyje, kurio pakraščiais, o ne ties tikrąja sklypo riba, ant žemės paviršiaus, inspektoriai vaikščiojo, nepagrįstai vadindami tą stogelį didžiausiais betoninės tvoros išsikišimais. Jokių išsikišimų betoninėje tvoroje nebuvo, nes ji nebuvo vingiuota, o buvo tiesi ir vertikali, 2004 metais pastatyta "pagal šniūrą ir gulsčiuką". Be viso to, to stogelio pakraštį jie galimai neteisingai pamatavo - gerokai persistengė ("persūdė"). Betoninės tvoros stogelis (šaligatvinės plytos 50x50cm) tik per 10cm teišsikišęs į abu kraštus nuo betoninių standartinių pamatų blokų 2,40x0,60x0,30m sienos kraštų - stogelio išsikišimas į šiaurinę pusę, ties Laukų gatve, per visą tvoros ilgį tegalėjo sudaryti ne daugiau, kaip tik tris kvadratinius metrus, o ne aštuonis (negerai su aritmetika). Stogelis niekaip negalėjo trukdyti prieiti prie riboženklių - tikrojo sklypo krašto, nustatyto kadastrinėje byloje.
Teisėjams, nemokant ir vengiant perskaityti elektroninę laikmeną bei jos ekspertizę, šie dalykai nesuprantami, tuo labiau, kad pats svarbiausias liudininkas - NŽT - profesionaliai melavo jiems. Todėl jie, besąlygiškai tikėdami tokiu "autoritetu", visiškai nieko nepagalvodami, pasirėmė tokia klastote abiejų neveikiančių nutarčių surašyme, nors jos formaliai ir laikomos įsiteisėjusiomis. Apeliacinėje nutartyje aiškiai pasakyta, kad ji surašyta, pasiremiant tokiu (t. y. suklastotu) kadastriniu žemėlapiu, o ne kadastrine byla. Galų gale, išaiškėjo, kad teismai ne tik neturi reikiamų kompiuterinių programų originaliems dokumentams skaityti, bet ir nemoka bei nenori jų skaityti, nepagrįstai juos atmetinėdami, todėl ir leidosi NŽT ir Statybos inspekcijos apsukrių advokačių vedžiojami už nosies.
Būtina pažymėti, kad tokia kadastrinio žemėlapio klastotė yra kriminalinis nusikaltimas, pri-lygstantis pinigų ir kitų svarbių valstybės ženklų padirbinėjimui. Sunkinanti aplinkybė yra ta, kad šis galimas nusikaltimas buvo daromas organizuotoje grupėje, kurios dalyviai aiškiai matomi ir užrašyti. Jie netgi nufotografuoti - matosi, kad du iš jų (N. Ilginienė ir R. Barysas) visiškai nesupranta, kur dalyvauja, tik gatvėje vaikšto, susikišę rankas į kišenes, linksmai šnekėdamiesi, o ne dirba kartu su inspektoriais - akivaizdu, kad jiems teisybė nebuvo svarbi.
Reikalauju nedelsiant, iki kreipimosi su kasaciniu skundu į AT, ištaisyti šią klastotę, atstatyti kadastrinį žemėlapį į tą būklę, kuri buvo po matininko P. Kluso darbo su juo, kada jis užregistravo sklypo kadastrinę bylą. Pabrėžiu, kad po betoninės tvoros pastatymo 2004 metais ir po kadastrinių matavimų atlikimo 2014 metais prie šios tvoros išorinio krašto niekada nebuvo nieko pastatyta, kas užtvertų dalį valstybinės žemės. Prašau apie klastotės panaikinimą ir kadastrinio žemėlapio pradinės būklės, kokia ji buvo po matininko, dariusio kadastrinius matavimus, P. Kluso darbo su šiuo žemėlapiu man pranešti, nes, nepanaikinus tokios klastotės, aš rašysiu pranešimą prokuratūrai - tai daryti mane įpareigoja įstatymai. Juk nepranešimas apie daromą nusikaltimą, apie tai žinant, irgi yra nusikaltimas. Todėl ne tik aš vienas, bet ir visi šios bylos dalyviai privalo kreiptis į teisėsaugą. Netgi abiejų teismų teisėjai, apie tai informuoti, negali tylėti - jie irgi turi dalyvauti nusikaltimo užkardyme.
Pabrėžiu, abiejų teismų nutartys, tuo pačiu ir Statybos inspekcijos tikrinimas, bei Dovilų seniūnės N. Ilginienės niekuo nepagrįstas skundas, yra prieštaraujantys sklypo kadastrinei bylai dokumentai, pažeidžiantys LR Kadastro įstatymą, kuriuo remiantis ši byla sudaryta, bei LR Kon-stituciją, todėl visa tai negali galioti. Šiomis nutartimis buvo tik norėta skubotai formaliai užbaigti bylą, nežiūrint į tai, kad prieštaravimai jose nepašalinti ir teisybė nenustatyta. Visiems būtina suprasti, kad jokios kadastrinio plano revizijos yra negalimos. Čia ir yra kasacijos pagrindas, dėl ko iki gegužės devintos dienos ir bus kreipiamasi į Aukščiausiąjį Teismą
Antanas Noreika, tel. 068820808
Pranešimas Valstybės saugumo departamentui apie padarytą nusikaltimą ir tokiu būdu keliant grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui
Laba diena. Persiunčiu į VSD į Klaipėdos prokuratūrą išsiųstus dokumentus, tą patį pranešimą prokuratūrai pritaikydamas VSD (savo prašymą, gavęs iš VSD jo formą, parašysiu ir atsiųsiu vėliau) apie mano atžvilgiu padarytą nusikaltimą, Statybos inspekcijos tikrinimo metu nepagrįstai apkaltinant mane žemgrobyste, tiesiogiai to neįvardijant. Dėl to aš jau trečius metus bylinėjuosi teismuose, kurie, remdamiesi suklastotu kadastriniu žemėlapiu, jau priėmė nepalankias man, prieštaraujančias (negaliojančias, nes jų vykdymas negalimas) mano sklypo kadastrinės bylos dokumentams nutartis, tokiu būdu irgi darydami nusikaltimus. Matydamas, kad Klaipėdos Apygardos teismas nesistengė nustatyti teisybę, o tik formaliai užbaigė bylą, iki gegužės devintos kreipsiuosi kasaciniu skundu į Aukščiausiąjį teismą.
Detaliai apie kadastrinio žemėlapio klastojimą esu aprašęs savo pranešime Statybos inspekcijai ir Nacionalinei Žemės tarnybai. Jį nagrinėjant, visą reikalingą informaciją galima surasti teismuose nagrinėtoje mano žemgrobystės byloje. Jeigu negalėtumėte gauti, aš atsiųsiu. Jeigu iškils papildomų klausimų, aš atsakysiu.
Šis nusikaltimas yra gręsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes jis yra daromas ne eilinių piliečių, bet šių konkrečių valstybės tarnybų ir pareigūnų:
1.Dovilų seniūnės Nijolės Ilginienės, surašant mano atžvilgiu melagingą skundą;
2.Statybos inspekcijos, kuri, nepatikrinusi melagingo skundo, ėmėsi neteisėtų veiksmų ir surašė prieštaraujantį kadastrinei bylai patikrinimo aktą su negalimu įvykdyti privalomu nurodymu;
3.Nacionalinės Žemės tarnybos, kuri, teisėjo Manto Ūso įtraukta į bylos nagrinėjimą, kaip kompatentinga organizacija, turinti reikiamus specialistus (ekspertus), nesistengė prisidėti prie teisybės nustatymo, bet, atidavusi šį klausimą į apsukrios savo advokatės rankas, kuri kartu su tokia pat apsukria Statybos inspekcijos advokate visaip dangstė neteisėtus Statybos inspekcijos veiksmus ir pritarinėjo jos darbo brokui, kas klaidino teisėjus ir privedė prie to, kad abi teismo nutartys, nors jos formaliai ir įsigaliojusios, bet faktiškai neveiktų, nes jos prieštarauja sklypo kadastrinės bylos dokumentams – juos gavęs antstolis atsidurtų tokioje padėtyje, kad nežinotų, ką daryti.
4.Iš pranešimų žiniasklaidoje matosi, kad jau antri metai, kaip pastebimai suaktyvėjo tokia Statybos inspekcijos veikla, kurioje, remdamasis savo patirtimi, įtariu, čia yra ne viskas tvarkoje: neabejoju, kad yra tikrų žemgrobių, kuriuos valdžia demaskuoja, bet, kaip rodo mano atvejis, dirbtinai kuriami fiktyvūs žemgrobiai su tik patiems nesąžiningiems pareigūnams žinomu tikslu – tai jie daro, tikėdamiesi pasipelnyti (jei reiks, paaiškinsiu smulkiau).
5.Tendencija krypsta į tokią pusę, kad „žemgrobysčių“ nemažėja, bet jos tik auga – taip būti negali. Prieita iki to, kad ne tik LR Prezidentas, bet ir visi aukščiausi pareigūnai greitai taps žemgrobiais. Tai jau yra tikra grėsmė Lietuvos nacionaliniams saugumui. VSD savo metinėse ataskaitose neturėtų žavėtis įtraukimu į jas tokių sąžiningų Lietuvos žiniasklaidininkų, kaip Audriaus Nako, Lauryno Ragelskio, Vaido Lekstučio ar kitų, bet imtis tikrų grėsmių, kurias kelia mano pagrįstai paminėtos valstybės tarnybos ir teismai – tai akivaizdžiai matosi iš mano asmeninio pavyzdžio.
Antanas Noreika, Gargždai, Vasario 16-osos g. 38-7, tel. 068820808
(savo parašu patvirtintą šį pranešimą atsiųsiu į VSD, kai gausiu jai tinkamą formą)
Laba diena. Praėjusią savaitę, įveikinėdamas savo pranešimų blokavimą (tas matosi mano kompiuteryje – tai prašau patikrinti) Klaipėdos Apygardos ir Generalinėje prokuratūrose, keletą kartų dar siunčiau į Klaipėdos prokuratūrą vis tą patį pranešimą apie tai, kaip valstybės tarnybos (Dovilų seniūnija, Statybos inspekcija ir Nacionalinė Žemės tarnyba) 2024 metų gale sufabrikavo man žemgrobystės bylą, dėl kurios aš iki šiol tebesibylinėju teismuose, kurie jau yra priėmę negaliojančias (jos neveikia, nes prieštarauja mano sklypo kadastrinės bylos dokumentams – ir to, esu tikras, nesupranta patys teisėjai) dvi nutartis. Lietuvos teismai negali nesuprasti, kad, štampuodami negaliojančias nutartis, tokiu būdu jie tik imituoja darbą, faktiškai neužbaigdami tiriamų bylų ir, be reikalo švaistydami valstybės resursus, tik kenkia valstybei, keldami pavojų visuomenės ir valstybės nacionaliniam saugumui. Šiuo klausimu Klaipėdos Vyriausajam prokurorui Jevgenijui Michailovskiui 2026.02.27. el. paštu išsiunčiau prašymą. Tikėdamasis, kad LR Prezidentūra, į kurią kreipiausi pagalbos, kad įveikti siunčiamų dokumentų blokavimą prokuratūroje, man padės, keletą dienų laukiau. Vakar iš prokuratūros atėjo raštas, kad jie negavo mano pasirašyto paprasčiausio prašymo, todėl siųstų dokumentų neregistruos ir nenagrinės. Įtariu, kad prokuroras Jevgenijus Michailovskis man meluoja – greičiausiai viską jis turi, bet bijo tirti mano aprašytus ir patvirtintus dokumentais nusikaltimus, todėl ir išsisukinėja. Juk jis galėjo man bent paskambinti, prieš rašydamas minėtą raštą. O gal jis lietuviškai kalbėti nemoka? Tegul kalba rusiškai arba ukrainietiškai – susikalbėsime. Todėl labai prašau LR Prezidento Klaipėdos vyr. prokurorą Jevgenijų Michailovskį padrąsinti ir paskatinti. Penktadienį ir iš Prezidentūros gavau ne visai man suprantamą atsakymą, pateisinantį tokias valstybės tarnybų ir teismų veikas, galimai priekaištaujantį man dėl valstybės biurokratų ramybės trikdymo, trukdant jiems imituoti darbą. Prezidentūra pradeda mane, nieko nesuprantantį seną pensininką, mokyti, kaip teisingai kreiptis į valdžios įstaigas, kad jos su manimi šnekėtųsi. Taigi, nesuprantu, kas ten dirba. Aš esu paprastas žmogelis, kilęs iš dabar jau beveik išnykusio Pykaičių kaimo, todėl gal ir ne visiškai suprantu, kaip teisingai signalizuoti valstybės viršūnėms apie gresiantį pavojų Lietuvai. Jeigu aš savo pranešimų nemoku įstatyti į reikalavimų teisingus rėmus, prašau valdžios padėti man tai padaryti, o ne atsirašinėti, nes visų mūsų bendras tikslas turi būti išsaugoti Lietuvą, apginant ją pirmiausia nuo galimų vidinių grėsmių, nes iš išorės jai niekas iš tikrųjų negrasina, kaip mus tikina valdžia, platindama dezinformaciją į visas puses – Rusija mūsų nepuola ir tikrai nepuls. Negi tam, kad pranešti Lietuvai apie joje vykstantį gaisrą, aš dar ir advokatą turėsiu samdyti? Tai, ką aš dabar darau, yra generalinė ne tik mano, bet ir mūsų visų – eilinių Lietuvos žmonių – repeticija prieš daug didesnius pavojus, kurie mūsų gali laukti netolimoje ateityje. Nusivykęs Lietuvos valdžios veikla, nebetikėdamas ja, aš nebežinosiu, kur pranešti, jeigu pamatysiu, kad prasideda neramumai, masinės žudynės, ar net valstybės užvaldymas iš išorės. Taigi, mes negalime tokioje situacijoje abejingai sėdėti, sudėję rankas, nuolankiai nuleidę galvas, tarsi tyliai šnibždėtume poterius, ir laukti, kol vidinės grėsmės mums tas galvas nukapos – mes visi turime veikti. Kadangi prokurorui J. Michailovskiui netiko pirmasis mano prašymas, todėl jį surašiau iš naujo. Pakartotinai prašau LR Prezidento G. Nausėdos šį mano prašymą su priedais persiųsti į Klaipėdos prokuratūrą, kad jie ten būtų ne tik užregistruoti, bet kad būtų ir detaliai ištirti. Papildomai prašau, kaip minėjau anksčiau, Vyr. prokurorą Jevgenijų Michailovskį dar ir padrąsinti, kad jis man neatsirašinėtų, kaip tai padarė penktadienį. Prašau LR Prezidento įsitikinti, ar jis jo nurodymą gavo, ar neužblokavo, kaip tai darė su mano pranešimais. Mano galutinis tikslas yra pasiekti, kad abiejų teismų negaliojančios nutartys būtų pakeistos į galiojančias, kad jos neprieštarautų mano žemės sklypo kadastrinės bylos dokumentams, LR įstatymams ir Konstitucijai. Jeigu valstybės vadovai galvoja, kad mano pranešimas yra melagingas, tai, tuo įsitikinę, jie turi mane nubausti įstatymų nustatyta tvarka, o ne blokuoti mane. Tam pirmiausia jie man turėtų nebijoti pasiskambinti ir įsitikinti mano balso tikrumu. Prašau LR Prezidento, tarpininkaujant dėl šio pranešimo siuntimo, visus adresatus įspėti, kad, prieš siųsdami bet kokius atsakymus man, prieš tai man pasiskambintų, nes aš gerai žinau, ką darau, ir man ne bet kokie jų atsakymai bus tinkami. Be elektroninės laikmenos perskaitymo, niekas negalės suprasti, kodėl teismų sprendimai yra negaliojantys. Būtina visiems žinoti, kad kompaktinis diskas su dwg įrašu Autocad programoje, pridėtas prie bylos apeliaciniam teismui, nebuvo kokia tai dekoracija, kuria teisėjos turėjo pasipuošti. Toks pat kompaktinis diskas yra ir kadastrinėje byloje, kartu su visais dokumentais užregistruotas Registrų Centre – jis irgi nėra kadastrinio plano dekoracija. Tai yra esminis bylos dokumentas. Nenoriu per daug gaišti laiko ir rašyti smulkiau, nes manęs laukia dar vienas svarbus etapas – pranešimo Aukščiausiajam teismui išsiuntimas, kuris, esu tikras, be LR Prezidento įsikišimo nepasieks tikslo. Antanas Noreika, tel. 068820808.