Balandžio 3–4 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys dalyvavo NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje. NATO šalių diplomatijos vadovai daugiausia dėmesio skyrė gynybos finansavimo, paramos Ukrainai, teisingos ir ilgalaikės taikos siekiui aptarti.
Prie atskirų susitikimo sesijų taip pat prisijungė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas, NATO partneriai iš Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono.
Lietuvos diplomatijos vadovas kreipdamasis į NATO sąjungininkus pabrėžė, kad transatlantinis ryšys išlieka gyvybiškai svarbus euroatlantinės erdvės saugumui. K. Budrys akcentavo būtinybę Europai didinti gynybos išlaidas ir prisiimti daugiau atsakomybės už Europos saugumą, taip stiprinant visą NATO.
„Rusija yra ir išliks ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui. Turime dvigubinti išlaidas norėdami užtikrinti reikiamus gynybinius pajėgumus Europoje bei išlaikyti stiprią paramą Ukrainai“, – teigė ministras.
Ministras taip pat akcentavo, kad artėjančiame NATO viršūnių susitikime Hagoje būtina sutarti dėl aukštesnės kartelės gynybos išlaidoms. Pasak K. Budrio, dabartinis 2 proc. nuo BVP skaičius neatitinka saugumo aktualijų ir yra nepakankamas siekiant užtikrinti NATO būtinus pajėgumus. Ministras teigė, kad Hagoje turėtų būti siekiama sutarti dėl 4 proc. nuo BVP išlaidų gynybai žemiausios ribos.
Lietuvos diplomatijos vadovas NATO susitikime išreiškė palaikymą JAV diplomatinėms pastangoms siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje. Ministras pabrėžė: šiuo metu yra akivaizdu, kad Ukraina, Europa ir JAV nori taikos, o vienintelis jos nenorintis yra Putinas, sąmoningai vilkinantis procesą ir keliantis vis naujus reikalavimus. K. Budrys akcentavo būtinybę didinti paramą Ukrainai ir išlaikyti Ukrainos narystės NATO perspektyvą ant stalo.
„Rusijos karo prieš Ukrainą baigtis turės pasekmių ne tik Ukrainos ir Europos saugumui, tačiau visai globaliai saugumo architektūrai. Mūsų visų bendras interesas – užkardyti kelią Rusijos agresijai toliau plisti. Ji turi būti sustabdyta visiems laikams“, – kalbėjo ministras.
Sesijoje su NATO partnerėmis iš Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono NATO ministrai aptarė bendrus saugumo klausimus, paramos Ukrainai iniciatyvas, bendradarbiavimą vystant naująsias technologijas bei gynybos pramonę.
NATO užsienio reikalų ministrų susitikimai vyksta du kartus per metus.
Parengta pagal URM inf.
Pizd.nk Ukrainon Zelios kokaino ginti. Dink ten suvisam. Kallas dar prigriebk.
Gal reiketu priminti jam kaip sis karas prasidejo, kas pradejo, ir kodel pradejo!
JAV pradejo nuverzdama demokratiskai isrinkta, OSCE patvirtinta, Prez. Yanukovich uz $5MMilijardus, nes JAV reike priesu nes pataikauja ginklu pramonem, ir nes Rusijos itaka stipreja (pvdz. BRICS).
Ar Ukrajnieciai kariavo ar sugyveno su Rusais pries Maidan?
Ar nebuvo prizadeta Gorbachev kad NATO nepajudes nei vieno ciuolio i Rusijos puse? Ir kas is to?
Ar Rusija nepasirase Minsk I ir MInsk II tikedama kad Vakarai laikysis pazadu? Ar Merkel neprisipazino pries kelis metus kad niekados nebuvo tikslas laikytis tu sutarciu, tik norejo tempti laika pasiruosti karui?
Ir cia viskas Rusijos kalte! Nu, gal ir yra nes pasitikejo JAV ir Vakarais!
Zinau kad p. Budrys siltai, saugiai, sedi, turbut sotus kai 1/3 zmoniu Lietuvoj gyvena po skurdo lygio!!!
Negaliu suvokti kokie zmones valdo Lietuva siom dienom! Bet kai dabar „lyderiai”, o nebera „vadu”……..
ant duonos neturiu., o tau ginyba
Mūsų Kęstučiui labai norisi karo, bet pats kariauti bijo. Ukrainiečiai kariauja 3metus. Kęstas neiškasė nei paprasto apkasėlio. GĖDA kariauti nuo sofkutės.