Artėjant Kalėdoms, vis labiau ryškėja liūdna kasmetinė tikrovė – parduotuvių lentynos pildosi plastikinėmis šiukšlėmis. Blizgantys, pigūs niekučiai, pagaminti tam, kad būtų nupirkti, padėti po eglute… ir po kelių dienų iškeliautų į šiukšlių konteinerį. Tai – absurdiškas ciklas, kurį maitiname kiekvienais metais, apsimesdami, kad tokia „tradicija“ turi ką nors bendro su švente, kurios šaknys glūdi gamtos cikluose, o prasmė – saulės sugrįžime, šviesoje ir žmonių tarpusavio ryšyje.
Kalėdos šiandien pavogtos. Jos transformuotos į kapitalistinę šou programą, kurioje pagrindinis vaidmuo tenka ne žmonėms, o daiktams. Ne ryšiui, o pirkimui. Ne prasmei, o masinei pigių niekučių gamybai. Prekybos centrai mus moko, kad šventė – tai nuolaidų metas, agresyvi reklama ir plastiko jūra, kurios gėda – ekologinė žala, paliekanti randus mūsų planetoje.
Kalėdos – tai saulėgrįža, šviesos sugrįžimo metas. Tai yra laikas sustoti, atsigręžti į artimuosius, į bendrystę, į kūrybą. Ši šventė kilo iš gamtos ritmo, o ne iš prekybininkų nuolaidų. Ironiška, kad šiandien mes švenčiame šviesos grįžimą tamsiausiu įmanomu būdu – užverčiant Žemę šiukšlėmis.
O juk yra kelias iš šio absurdiško rato. Originalios, nuoširdžios, žmogaus rankomis sukurtos dovanos – kepiniai, gaminiai, meno darbai, – visa tai turi tikrą vertę.
Gal metas liautis remti šventinę šiukšlių industriją? Gal metas grąžinti Kalėdoms jų tikrą prigimtį – nuoširdumą, žmogiškumą, šviesą? Saulėgrįža sugrįžta neprašydama nuolaidų ir nereikalaudama pirkti dar vieno niekučio. Ji tiesiog kviečia mus atsibusti iš vartotojiško sapno.
Vaidas Žemaitis Lekstutis
Labai teisingas straipsnis. Būtina atsikratyti šios absurdiškos prekybininkų sukurtos ir visuomenei įpirštos mados. Beje, mes savo šeimoje esame seniai jos atsikratę.
Būtina pažymėti, kad Vaidas Lekstutis yra tikras rašytojas, sugebantis parašyti daug geriau už diplomuotus žurnalistus.