Lietuvos vairuotojai, kaskart užsukę į degalines, su nuoskauda stebi kylančius skaičius švieslentėse. Valstybės vadovai gūžčioja pečiais, kalba apie „pasaulines tendencijas“ ir „rinkos dėsnius“, tačiau tikrosios priežastys dažnai lieka nutylėtos arba užmaskuotos diplomatinėmis frazėmis.
Viena iš didžiausių mįslių – kodėl kuro kainos Lietuvoje šokteli akimirksniu, vos tik Artimuosiuose Rytuose pasigirsta pirmieji šūviai? Pastebima tendencija: JAV ir Izraelio veiksmai Irano atžvilgiu tampa signalu „Mažeikių naftai“ (valdomai Lenkijos milžinės „PKN Orlen“) kelti kainas, net jei gamykla dar nespėjo perdirbti nė vieno lašo brangesnės naftos.
Logika paprasta, bet skaudi vartotojui: gamykla dirba pagal ateities lūkesčius, o ne pagal faktines išlaidas. Tai reiškia, kad mes mokame „solidarumo mokestį“ už geopolitinę įtampą dar prieš tai, kai ta įtampa realiai pasiekia mūsų kuro bakus. Tai ne ekonomika – tai spekuliacija baimėmis, apie kurią oficialiuose koridoriuose stengiamasi per daug neatvirauti.
Čia prieiname prie esminio moralinio ir politinio klausimo: kaip nutiko, kad vienintelis tokio pobūdžio strateginis objektas regione tapo svetimos šalies komerciniu įrankiu?
Šiandien galime tik su kartėliu prisiminti laikus, kai „Mažeikių nafta“ galėjo tapti Lietuvos energetinio saugumo pamatu, o ne pelno mašina kaimyninės šalies biudžetui. Jei ši gamykla būtų likusi valstybės rankose, šiandien mes kalbėtume ne apie „rinkos kainas“, o apie valstybinį reguliavimą.
Valstybinė įmonė turėtų moralinę ir teisinę pareigą amortizuoti kainų šuolius krizės metu. Valstybė galėtų kaupti rezervus ir taikyti socialiai atsakingą kainodarą, kuri apsaugotų šalies pramonę ir piliečius nuo staigių sukrėtimų. Vietoj to, mes pasirinkome „laisvąją rinką“, kuri šiuo atveju reiškia visišką bejėgiškumą prieš užsienio akcininkų interesus.
Parduoti strateginį turtą yra lengva, tačiau atstatyti prarastą įtaką – beveik neįmanoma. Kol „Mažeikių nafta“ bus tik skaičius „PKN Orlen“ ataskaitose, tol Lietuvos žmonės bus priversti finansuoti svetimus konfliktus ir korporacijų pelnus. Tai pamoka apie tai, kad valstybės stuburas prasideda nuo kontrolės virš savo išteklių. Kol tos kontrolės neturime, tol esame tik pasyvūs stebėtojai svetimame žaidime, už kurį mokame patys.
SN inf.
Tai kad kainas Lietuvoje pirmiausiai sukėlė ne MN, o kolonėlių tinklai. Beje, pirmomis dienomis kuro kainos Lietuvoje buvo aukštesnės nei Latvijoje, kur kuras jau daug metų brangesnis nei Lietuvoje.