Pikti trolių liežuviai plaka streikuojančius mokytojus paskui premjerą S.Skvernelį, kad nutrūko „mokymo procesas“. Tačiau tikrasis –pilietiškumo mokymas tik prasideda. Mokiniai šiomis dienomis gauna pačią svarbiausią gyvenimo pamoką – kovos už savas teises konstitucinės demokratijos sąlygomis. Ne atstovaujamos, ne dalyvaujamos, o formalios – konstitucinės, kuri leidžia šūkauti, protestuoti, mitinguoti ir nežino ką daryti su pedagogais „nusėdusiais“ vienoje Švietimo ministerijos konferencijų salių.
Pamoką gauna ir mokytojai, nes S.Skvernelis ketina pasitelkti ir „štreichbrekerius“ – streiklaužius, o žmogysta – stambus „komandosas“ saugantis ministerijos duris kalba su rusišku akcentu. Visi mokosi dabar solidarumo, vienybės ir ištvermės bei pasišventimo. Bei regi ištižimo, neorganizuotumo bei stovėjimo „po medžiu“ apraiškas. Kas gi trukdo visiems 30 tūkstančių Mokytojų pareikšti vieningą palaikymą grupelei drąsuolių savo peticija? Jie – pusantro tūkstančio kovoja avangarde, o užnugaris? Baimė būti įsidėmėtiems ar net įtrauktiems į sąrašus, nors streikas yra absoliučiai civilizuota ir teisėta priemonė už teisingą darbo apmokėjimą. Beje, gan teisėti ir įsikūrę ministerijoje pedagogai, kuriuos lankiau keletą kartų ir aiškinau Lietuvos Konstitucijos 5 straipsnį – „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“. Tai kodėl gi jos salei nepabūti streiko už savas teises itin matomu štabu? Yra kažkuris straipsnis, kuris draudžia streikinėti ministerijose, tačiau ar ne konstitucinė norma yra viršesnė, jei tai daroma kultūringai ir iš esmės netrukdo ministerijos darbui bei neturi nieko bendra su terorizmo etikete? Atleidžiamoji arogantiška švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė manė priešingai ir todėl, dar ir kad „prisidirbusi“ su lėšomis, turi pasitraukti.
Mokytis demokratijos abėcėlės reikėtų ir premjerui S.Skverneliui, kuris vakar interviu TV pasipiktino, kad profsąjungos … dalyvauja politikoje. Toliau kaip sakoma, niekur. Jei politiką suprasti, kaip apeiginį ritualą, susidedantį iš tupėjimo „ant laktų“ vyriausybės bei Seimo posėdžiuose, kurie aptarnauja absurdiškiausią bei chaotišką ministerijų bei seimų ir dar Briuselio biurokratijos stumiamą įstatympataisdavystės konvejerį bei tuščiakalbystę ir auksaburnystę, tai viskas savo vietose, kaip ir premjero apsiskaitymas ar IQ. Bet jei politiką traktuoti, kaip kovą už didelių žmonių masių ar net tautos interesus, tai tada rašau S.Skverneliui riebų dvejetą. Nes esu mokytojavęs ne vienerius metus.
Kai atleido ministrą prof. Z.Zinkevičių, išėjau iš mokytojų kambario Vilniaus Daukšos mokyklos dabartiniame VGTU licėjuje ir atsisėdau lauke ant laiptų su plakatu – „STREIKUOJU“. Priėjo viena mokinukė, gal šeštokė ir pasiteiravo – kodėl? Kai paaiškinau, tuoj pat išgirdau tokį palaikymo „triaukštį“, kad ausys paraudo.
KK2 patyčių mokykla jau išaugino bene tris kartas, o mes tebekovojame su pasekmėmis. Pasakiau Dovydui į akis, tad tas spruko pabrukęs uodegą. Neturiu nieko prieš gerą humorą, tačiau laidoms su didele kritikos sklidinų pašiepimų ar net patyčių doze turėtų būti skiriamas laikas po 24 valandos, nes jauniems žmonėms dabar nebelieka nieko šventa –net tebešlubuojančios demokratijos šerdies. Tačiau tam reikia įstatymo pakeitimo, o tai jau p Karbauskio kompetencijų ir supratingumo politika prie kurios nenori prileisti profsąjungiečių pats apsijuokęs nusišnekėjimu premjeras.