Gyveno kartą Uhano mieste vienas kinietis, kuriam patikdavo maitintis beveik viskuo kas juda. Vieną dieną, kaip visada, nuėjo jis į parduotuvę nusipirkti ryžių pakelio, sausainių, arbatos, ledinuką „chupa-chups“, degtukų ir tualetinio popieriaus. Po apsipirkimo pagalvojo: „užeisiu aš gal dar į turgų ir nusipirksiu sau kelis kilogramus savo taip mėgstamų šikšnosparnių prie ryžių.“ Grįžęs namo skaniai pasiruošė ir suvalgė. Vėliau pajuto, kad po kiek laiko pradėjo keistai ir prastai jaustis.

Dar vėliau, lygiai po dviejų savaičių, jau pastebėjo, kad lygiai taip pat jautėsi ir visi tie, su kuriais jis bendravo. Jis įtarė, kad čia kažkoks tai užkratas. Bet jo laimei, visiškai atsitiktinai jo mieste buvo įkurta užkratų laboratorija, kuriai kartu su PSO greitai pavyko nustatyti, kas tai per užkratas ir kad jis kilo ne nuo ryžių, ne nuo sausainių ir ledinuko „chupa-chups“, net ne nuo tualetinio popieriaus naudojimo, o būtent nuo suvalgyto šikšnosparnio.

Visiškai niekas net nesitikėjo ir nesvajojo, kad užkratas paplis ne tik Kinijoje, bet ir visame pasaulyje. Kiniečiui, pamačiusiam ką jis pridarė, tapo labai gėda ir nepatogu – jis pradėjo dėvėti veido kaukę tam, kad jį būtų sunkiau atpažinti. Aplinkiniai jį pamatė ir pagalvojo, kad taip yra madinga ir irgi ėmė taip pat dėvėti kaukes. Vėliau ši mada taip pat paplito, kaip ir užkratas visame pasaulyje. Ne veltui sakoma: „kvailas pavyzdys užkrečiamas“.

Nuo to laiko aktyviai sujudo visi pasaulio geraširdžiai, altruistai ir filantropai, kuriems kaip niekad parūpo išgelbėti žmonių sveikatą. Jie nusprendė, kad pasaulį vienareikšmiškai išgelbės tik vakcina ir niekas daugiau. Farmacininkai nuo streso kaip išgelbėti žmoniją, pradėjo nemiegoti naktimis, o jeigu ir miegodavo, sapnuodavo baisius virusinės apokalipsės košmarus. Jie netgi pradėjo reguliariai vartoti valerijoną ir raminančius vaistus.

Prie to paties dar buvo nuspręsta įkurti minčių policiją tam, kad tie, kurie pavydi gelbėjantiems pasaulį to, kad patys to padaryti negali, neskleistų visokių autoritetingų nepriklausomų mokslininkų melo ir sąmokslo teorijų. Faktų tikrintojus taip pat remia sąžiningi ir nuoširdūs filantropai, kurie pagal savo geraširdiškumą ir sąmonės išsivystymą jau beveik priartėjo prie trečiojo kosminio pašventimo ir pretenduoja į šventumą.

Juk tik tokiems gali rūpėti tiesa ir jos skleidimas. Jie labai jaudinasi ir jiems rūpi, kad visi žinotų tik tiesą. Džiugu, kad pasaulis gausus tokių gerų žmonių, nepaisant to, kad ir kas pasaulyje beatsitiktų.

Pasakos moralė: atidžiai stebėkite, ką valgote ir neikite į turgų. Neatsargi, neatsakinga ir chaotiška mityba gali pakenkti ne tik jums, bet net ir labai rimtai sužlugdyti visą pasaulį.

Michail KN

Patiko? Pasidalinkite!