Kiniški automobiliai sparčiai užkariauja Europos ir Lietuvos rinkas, keisdami dešimtmečiais nusistovėjusį jėgų balansą. Remiantis naujausiais duomenimis, kuriuos išsamiai aprašo analitinis leidinys Didžiausių automobilių gamintojų dešimtuke – jau trys Kinijos bendrovės. Kinai pozicijas stiprina ir Lietuvoje, Azijos pramonės milžinai sėkmingai įsitvirtina pramonės viršūnėje.
Tačiau pirkėjams vis dažniau kyla praktinis klausimas dėl ateities: kaip bus su atsarginėmis dalimis ir ar sulauksime neoriginalių dalių (analogų), prie kurių esame pripratę vairuodami vokiškus, japoniškus, korejietiškus ar amerikietiškus automobilius?
Įspūdingas šuolis Lietuvos ir Europos rinkose
Lietuvos vairuotojai, dar neseniai skeptiškai vertinę iš Rytų atkeliaujančias transporto priemones, dabar jas renkasi vis dažniau. VĮ „Regitra“ duomenų analizė atskleidžia stulbinantį augimą: 2026 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje pirmą kartą įregistruoti 905 Kinijoje pagaminti lengvieji automobiliai. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šis skaičius šovė į viršų net 392 proc.
Mūsų šalyje populiariausių kiniškų prekės ženklų trejetukas rikiuojasi taip:
- MG – 359 įregistruoti automobiliai.
- BYD – 216 automobilių.
- Lynk & Co – 150 automobilių.
Tendencija vienoda visame žemyne – Kinijos gamintojų dalis Europos automobilių rinkoje pasiekė rekordines aukštumas, o bendri jų pardavimai Europoje per trumpą laiką padidėjo 124,5 proc.
Siekdami išvengti Europos Sąjungos įvedamų muitų, Kinijos koncernai keičia strategiją ir nuo paprasto eksporto pereina prie vietinės gamybos. BYD intensyviai stato gamyklą Vengrijoje, o „Chery“ bei „Leapmotor“ kuria gamybos pajėgumus Ispanijoje bei Lenkijoje.
Atsarginių dalių ateitis: ar bus analogų?
Atsakymas trumpas – taip, analogiškų dalių rinka ateityje tikrai bus sukurta, tačiau tam prireiks kelerių metų pereinamojo laikotarpio. Šiuo metu kiniškų automobilių dalių tiekimas išgyvena adaptacijos etapą, tačiau situacija keičiasi iš esmės dėl kelių priežasčių:
- Europos „Aftermarket“ milžinų įsitraukimas: Tokie nepriklausomi Europos detalių rinkos lyderiai kaip febi Bilstein, „Bosch“ ar „Brembo“ į savo gamybos planus jau įtraukia populiariausius kiniškus modelius. Kai automobilių parkas pasiekia kritinę masę (apie 1 % regiono parko), neoriginalių dalių gamyba tampa ekonomiškai labai pelninga.
- Komponentų standartizacija: Kiniški automobiliai (ypač elektromobiliai) naudoja daugybę Europoje jau pažįstamų komponentų – „Bosch“ stabdžių sistemas, žinomų Vakarų gamintojų guolius, daviklius ar pakabos elementus. Dalis važiuoklės analogų jiems tinka jau šiandien.
- Kinijos detalių eksportas: Kinija pati turi didžiausią pasaulyje neoriginalių dalių gamybos ekosistemą. Tokie didmenininkai kaip MotorTec jau dabar masiškai orientuojasi į kiniškų markių detalių eksportą tiesiai į Europos sandėlius.
- Vietinių sandėlių plėtra: Kartu su gamyklomis Europoje kinai kuria milžiniškus logistikos centrus. Tai reiškia, kad net ir originalios (OEM) detalės ateityje servisus pasieks per kelias dienas, o ne savaites.
Gamybos ir logistikos perkėlimas į Europą pamažu išspręs pagrindinę pirkėjų baimę. Kiniškų automobilių remontas bei dalių prieinamumas ateityje taps toks pat paprastas, suprantamas ir konkurencingas, kaip ir dabar dominuojančių europietiškų ar azijietiškų automobilių.
Egidijus Birnatulis
Lietuviams arkli reik vairuoti,jokios vairavimo kulturos ir taisykliu, vos ne diena tai avarija ir mirtis..
Patys kalti, kad perka mašinas, kurių remontuoti nebus kaip, nes nebus dalių.