Ko į Šiaurės Korėją atvykęs Putinas prašys iš Kim Jong Uno?

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyko į Šiaurės Korėją dviejų dienų vizitui. Pchenjaneo oro uoste Putiną pasitiko pats Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas.

Rusija ir Šiaurės Korėja yra sąjungininkės nuo pat Šiaurės Korėjos įkūrimo, po Antrojo pasaulinio karo, ir dar labiau suartėjo po to, kai 2022 metais Rusija pradėjo karinę operaciją Ukrainoje.

Vizito metu Vladimiras Putinas padėkojo Kim Jong Uno vyriausybei už pagalbą karo veiksmams. „Mes labai vertiname tai, kad Šiaurės Korėja tvirtai remia Ukrainoje vykdomas Rusijos specialiąsias karines operacijas“. Taip pat Vladimiras Putinas gyrė Šiaurės Korėjos lyderį už tai, kad jis „labai efektyviai gina savo interesus, nepaisydamas JAV ekonominio spaudimo, provokacijų, šantažo ir karinių grasinimų, kurie tęsiasi dešimtmečius“. Šiaurės Korėja pareiškė, kad šis vizitas rodo, jog dvišaliai ryšiai „diena iš dienos vis labiau stiprėja“.

Neoficialiais duomenimis, V. Putinas į Šiaurės Korėją atvyko aptarti ginklų tiekimo. Šiaurės Korėjos ginklų gamybos pajėgumai yra didžiuliai. Būtent šiuo metu Šiaurės Korėja išgyvena geriausisus laikus, kada pagaliau jų gaminama produkcija yra „graibstoma nuo lentynų”. Šiaurės Korėjos vadas prasitarė, kad prireikus, Šiaurės Korėja siųs į pagalbą Rusijai ir karius. Tai reiškia, kad Putinas įgauna didžiulę persvarą Ukrainos konflikte – jis gavo paties Šiaurės Korėjos vado pažadą, kad prireikus, Šiaurės Korėja siųstų kariauti gerai apmokytus ir motyvuotus karius.

Šiaurės Korėjos karinės pajėgos

Sausumos pajėgos: 1 100 000 žm., (rezerve – 600 000 žm.), kurias sudaro komandos: (2 mechanizuotieji, 10 pėstininkų ir 1 sostinės gynybos korpusas), judrioji grupė (šarvuotoji 1 divizija ir 15 brigadų, 4 mechanizuotosios divizijos, lengvųjų pėstininkų 27 divizijos ir 14 brigadų), kovinės paramos formuotė (1 divizija, 31 brigada ir 8 pulkai) ir specialiosios paskirties komanda (26 batalionai, 22 brigados; 88 000 žm.). Jos turi daugiau kaip 3500 tankų, daugiau kaip 560 tankečių, 32 pėstininkų kovos mašinas, daugiau kaip 2500 šarvuočių, 1700 prieštankinių ginklų, daugiau kaip 21 600 artilerijos vienetus (8600 savaeigių ir 7500 velkamųjų zenitinių pabūklų, 5500 raketinių salvinės ugnies sistemų), 24 raketų žemė–žemė leidimo įrenginius, 11 000 oro gynybos ginklų (2020).

Karinės jūrų pajėgos (60 000 žm.) turi 73 povandeninius laivus, 2 fregatas, daugiau kaip 383 patrulinius ir pakrančių, 23 logistikos ir paramos laivus, 24 minų gaudytojus, 267 amfibijas (2020).

Karinės oro pajėgos (110 000 žm.), kurias sudaro daugiau kaip 23 pulkai ir 19 brigadų. Jos turi daugiau kaip 977 lėktuvus (80 bombonešių, daugiau kaip 465 kovos, daugiau kaip 217 transporto, daugiau kaip 215 mokomųjų), 286 sraigtasparnius (80 universaliųjų, 206 transportavimo), daugiau kaip 350 oro gynybos raketų (2020).