Patiko? Pasidalinkite!

Tęsiame istorinei tiesai skirtą laidų ciklą. Paskutinį sykį kalbėjome apie tarpukario, „smetoninę“, Lietuvą (1919-1940 m.), kuri dabartinės istoriografijos vaizduojama tariamu Lietuvos ir lietuvių tautos amžiumi; tačiau pažintis su socialinėmis-ekonominėmis aiškiai parodo, kad toji Lietuva buvo agrarinis periferinio kapitalizmo kraštas, kurio pagrindinė paskirtis – teikti išteklius didžiosioms imperialistinėms valstybėms (kurios faktiškai Lietuvoje ir šeimininkavo). Na, o viešpatavo joje palyginti nedidelė gyventojų dalis – stambūs žemvaldžiai, buožės ir kiti išnaudotojai.

Tačiau, norint įgyti pilnutinį šio mūsų tėvynės istorijos laikotarpio vaizdą, nepakanka nei bendro ekonominio, nei geopolitinio konteksto; juo labiau, kai toji Lietuva nestovėjo vienoje vietoje, bet vystėsi, išgyvendama ne vieną sukrėtimą bei permainą: būtina susipažinti ir su politine 1919-1940 m. Lietuvos istorija – su tuo, kokios jėgos, kaip ir dėl ko joje kovojo.

Paprastumo dėlei, išskirsime tarpukario buržuazinės Lietuvos istoriją į du etapus: 1) buržuazinį demokratinį (1919-1926 m.) ir 2) fašistinės diktatūros (1926-1940 m.) laikotarpį.

Šiame „Kibirkšties TV“ siužete – išsamus pirmojo iš dvejų minėtų laikotarpių aptarimas. Laukite tęsinio.

Taip pat siūlome pažiūrėti vaidybinį filmą „Žaizdos žemės mūsų“ (1971 m.)


Patiko? Pasidalinkite!