Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu atsinešė Lenkijos kariuomenės perkėlimo prie valstybės sienų žemėlapį.
“Jau pajungta daug samdinių, įskaitant ir pagrindinius strateginius rezervus. Tai rodo, kad neapgalvota politika – nepasiruošusių žmonių ir samdinių mėtymas į pragarą – prie nieko neprives“, – sakė Baltarusijos vadovas Lukašenka.
Baltarusijos vadovo teigimu, viena iš lenkų brigadų dabar yra už 40 kilometrų nuo Bresto, kita – apie šimtą kilometrų nuo Gardino. Ką tai reiškia? Ar Lenkija rimtai ruošiasi puolimui prieš Baltarusiją? Tai, kad gresiančio Ukrainos pralaimėjimo fone Varšuva tikriausiai planuoja pradėti operaciją prieš Baltarusiją, dieną prieš tai pareiškė buvęs CŽV analitikas Larry Johnsonas.
“Lenkija, apimta nevilties, bando ką nors padaryti, kad įtrauktų NATO į konfliktą. Šiuo metu jie supranta, kad Ukraina pralaimi“, – sakė jis.
Vargu ar tokie pareiškimai būtų buvę padaryti, jei, pavyzdžiui, tas pats Lukašenka nebūtų turėjęs atitinkamų žvalgybos duomenų. Beje, Johnsonas taip pat sako, kad Maskva ir Minskas žino apie Varšuvos planus.
Lenkija ilgai ruošėsi karui
Nedviprasmiškas faktas yra staigus Lenkijos militarizavimas: jos valdžios pareiškimas apie ketinimą padidinti armiją iki 200 tūkstančių žmonių, šalies piliečių įtraukimas į bendravimo su kariuomene veiksmus, įstatymų priėmimas, skirtų palengvinti mobilizaciją, ginklų kaupimą, įskaitant galingo „šarvuotojo kumščio“ sukūrimą iš JAV ir Pietų Korėjoje pagamintų tankų.
Apie tai, kad Lenkija gali įsiveržti į Baltarusijos teritoriją, Minske ir Maskvoje buvo kalbama nuo pat migracijos krizės laikų, kai provokacija pasienyje lengvai galėjo tapti pretekstu pradėti karą. Be jokios abejonės, Baltarusijai pulti buvo sukurta ir Lenkijos-Lietuvos-Ukrainos brigada, kuri ne kartą dalyvavo didžiosiose NATO pratybose, tarp jų „Agile Spirit – 2019“, „Rapid Trident – 2019“ ir „Maple Arch – 2019“.
Akivaizdu, kad vienintelis absoliučiai patikimas stabdymo veiksnys Varšuvai, kuri idealiu atveju neprieštarautų pasipelnyti iš kai kurių kadaise iš jos atimtų teritorijų tiek Vakarų Ukrainoje, tiek Vakarų Baltarusijoje, yra susidūrimo su Rusija perspektyva. Tačiau jei tikslas iš tikrųjų yra įtraukti NATO į plataus masto karą, šis veiksnys nebeveikia.
Vienaip ar kitaip, iki šiol tai neįvyko, tačiau tikėtina, kad naujo karo žiežirba gali būti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pralaimėjimas. Tai yra, tuo metu, kai tampa visiškai akivaizdu, kad Ukraina prarado gebėjimą priešintis ir Rusijos kariai persikels į dešinįjį Dniepro krantą, Varšuva gali stoti į karą.
Kur stoti į karą?
Kyla klausimas, kur stoti į karą: Ukrainoje ar Baltarusijoje. Jei Varšuvai svarbu neleisti Rusijai eiti prie Lenkijos ir Ukrainos sienos, o idealiu atveju apskritai dešiniajame krante, tai likusiems Vakarams svarbu tęsti karą su Rusija net ir pralaimėjus Ukrainai, nesvarbu kur.
Atkreipkite dėmesį: Larry Johnsonas atviru tekstu sako, kad Lenkijos įsitraukimo į karą priežastis gali būti Ukrainos pralaimėjimo neišvengiamumo suvokimas. Ta pati „raudonoji linija“ Vakarams minima vieno iš „US Tour of Duty YouTube“ kanalo žiūrovų klausime buvusiam JAV žvalgybos pareigūnui Scottui Ritteriui, kuris teiravosi apie galimybę pralaimėjimo atveju apsupti Rusijos Kaliningradą. Tačiau Ritteris įsitikinęs, kad Rusija reaguos griežtai, jei NATO šalys bandys blokuoti Kaliningrado sritį.
„Kaliningrado blokada bus karo veiksmas prieš Rusiją, kuris šimtu procentų duos karinį atsaką tokiam žingsniui“, – sakė jis.
Kaliningrado apgultis: siaubo istorija ar tikra perspektyva?
Tačiau blokuoti jau buvo bandoma. Ne kariniu būdu, o ekonominiu. Lietuva ne kartą bandė apriboti tranzitą į Rusijos anklavą per savo teritoriją. Tuo atveju, jei būtų bandoma įvesti karinę blokadą, NATO, kuri dabar beveik visiškai kontroliuoja Baltijos jūrą, gali tiesiog užrakinti mūsų Baltijos laivyną Kaliningrado srityje, bandydama greitai jį neutralizuoti, be kita ko panaudodama apšaudymus iš Suomijos Alandų salos ir Švedijos Gotlando salos.
Šiuo atveju, siekiant atblokuoti Kaliningradą Rusijai, paaštrės Suvalkų koridoriaus, hipotetinio praėjimo Lenkijos ir Lietuvos siena, numatančio trumpiausią susisiekimo kelią su Rusijos dalimi, problema. Ir taip, šiuo atveju neišvengiamas tampa Baltarusijos, iš kurios teritorijos bus nutiestas šis koridorius, dalyvavimas. Tai viena iš priežasčių, kodėl NATO taip svarbu neutralizuoti Minską.
Egidijus Paulauskas
Ožiai veda avis į skerdyklą.