DĖL SEIMO NARIO VALDEMARO VALKIŪNO VIEŠŲ PASISAKYMŲ ĮVERTINIMO
Mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija, prašydami įvertinti Seimo nario Valdemaro Valkiūno viešus pasisakymus.
2020 m. lapkričio 17 d. vykusiame viešame rytiniame Seimo posėdyje, kurio metu buvo svarstoma Laisvės frakcijai priklausančio Seimo nario Vytauto Mitalo kandidatūra į Seimo vicepirmininkus, Seimo narys Valdemaras Valkiūnas pasisakymas skirto laiko metu kalbėjo:
„Gerbiamieji, mano nuomone, ši persona (aut. pastaba – Vytautas Mitalas) priklauso keistai organizacijai. Savo politiką globalistai, LGBT pavadino modernizmu ir ateities vizijomis, kai progresas panaudojamas masinei sąmonei paveikti. Taip mes krentame atgal į primityvizmą, smulkmenėjame, kai žema kultūra – siekiamybė. Ši, mano manymu, persona yra galbūt manipuliacijų auka. Gerbiamieji kolegos, pagal paskutinius tyrimus, LGBT galbūt yra nusikalstama organizacija, Lietuvoje vykdanti veiklą, neatitinkančią mūsų piliečių lūkesčių ir siekių. Todėl mes negalime palaikyti šios organizacijos dalyvių ir rėmėjų. Tai tas pats kaip įsileisti šešką į vištidę.“
2020 m. lapkričio 24 d. vykusiame viešame rytiniame Seimo posėdyje, kurio metu buvo svarstoma Seimo narės Ingridos Šimonytės kandidatūra į Ministrus pirmininkus, Seimo narys Valdemaras Valkiūnas pasisakymas skirto laiko metu kalbėjo:
„<…> Gebėti išklausyti kitus sugeba. Irgi nepastebėta, kad gebėtų išklausyti. Greitai, greitai, pabėga, chi chi, cha cha ir tuo baigiasi. Žinote, darbas Seime yra ne lesbių šou ir ne homoseksualų pageidavimų koncerto tenkinimas. Racionalumas, einantis kartu su jautrumu. Jautrumo galbūt ir yra, bet racionalumo irgi nepastebėta, daugiau užslėpto pykčio negu racionalumo. Čia yra kolegų psichologų, žino tą metodiką, yra nekrologo rašymas pačiam sau. Ką ji šiandien parašytų apie save? Skurdus būtų tas nekrologas ir mums nė viena ašara nenubyrėtų. <…>“
2020 m. lapkričio 26 d. „InfoTV“ duoto interviu metu Seimo narys Valdemaras Valkiūnas, paklaustas, kam buvo skirti 2020 m. lapkričio 24 d. Seimo posėdyje išsakyti žodžiai (aut. pastaba – aukščiau šiame rašte pacituoti žodžiai), atsakė, jog:
„Taip, taip vadinama Laisvės partija, aš pavadinčiau pederalai, nes yra liberalai, o pederalai yra liberalai, kurie su atspalviu <…>“
Pažymime, jog pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Statutas) 9 straipsnio 3 ir 8 punktus, Seimo narys turi teisę, be kita ko, dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, žodžiu ir raštu pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas, daryti pareiškimus, sakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nepaisant to, Seimo nariui, kaip valstybės politikui, yra taikomas Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas (toliau – LR VPEK).
Pagal LR VPEK 4 straipsnį, valstybės politikai valstybės politiko politinėje veikloje privalo vadovautis LR VPEK nustatytais principais. Valstybės politikai privalo, be kita ko, laikytis pagarbos žmogui ir valstybei, sąžiningumo, padorumo, pavyzdingumo, atsakomybės principų, reiškiančių, jog valstybės politikas, be kita ko, laikosi žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrina, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, pareigas eina sąžiningai ir laikosi aukščiausių elgesio standartų, deramai elgiasi visuomenėje, laikosi visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų, elgiasi deramai pagal einamas pareigas, atsako už savo elgesį viešajame gyvenime (LR VPEK 4 str. 1, 3, 5, 6, 9
punktai).
Pažymime, jog kiekvienas asmuo, įskaitant ir Seimo narį, turi teisę į savo nuomonę. Tačiau atkreipiame dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, jog „nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų;
pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-
30/2014).
Atsižvelgiant į tai, nurodome, jog Seimo narys Valdemaras Valkiūnas savo viešais, aukščiau pacituotais pasisakymais, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintus valstybės politiko veiklos principus, savo nuomonę reiškė nekorektiškai, žeminančiai ir menkinančiai tiek konkrečių Seimo narių, tiek vienos iš politinių jėgų Seime – Laisvės frakcijos, tiek ir LGBT bendruomenei priklausančių asmenų – Lietuvos Respublikos piliečių ir gyventojų, atžvilgiu.
Be kita ko, Seimo nario viešai išsakyti teiginiai taip pat laikytini melagingais. Anot Seimo nario Valdemero Valkiūno, kai kurie Seimo nariai priklauso LGBT organizacijai, kuri yra neva laikytina nusikalstama, teroristinė organizacija.
Pažymėtina, kad tokie Seimo nario išsakyti teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti, neturintys jokio objektyvaus faktinio pagrindo. Tokie teiginiai
žemina LGBT bendruomenei priklausančių asmenų garbę ir orumą, didina LGBT asmenų diskriminaciją ir visuomenės nepalankų požiūrį.
Nurodytina, kad kartu aukščiau pacituotais neetiškais ir nepagrįstais pasisakymais Seimo narys Valdemaras Valkiūnas diskredituoja ir menkina ne tik savo asmenį, bet kartu ir visų valstybės politikų, Seimo narių, kuriems taikomi aukščiausi etikos, padorumo, moralės ir geros reputacijos elgesio standartai, vaidmenį valstybės gyvenime.
Remiantis tuo, kas yra yra išdėstyta aukščiau, prašome:
– Įvertinti Seimo nario Valdemaro Valkiūno aukščiau pacituotus viešus pasisakymus Seimo nariui taikomo Lietuvos Respublikos Seimo Statuto bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso ir kitų Seimo nario veiklai taikomų teisės aktų atžvilgiu.
Skundą pasirašė Tomas Vytautas Raskevičius
Ass Hole Matter – gali būti šūkis jų tradicinėms ir spalvingoms eitynėms.
Kuo skiriasi giejus nuo pederasto?
Giejus yra mieste gyvenantis izvrascencas, o pede rastas yra kaimietis izvrascencas. Arba babotas ir biednas irgi tas pats galioja.
Visa pažangioji žmonija, kaip mums nuolat kalbama, absoliučiai natūraliai pripažino homoseksualistus, jų subkultūrą, jų teisę tuoktis, įsivaikinti ir propaguoti savo seksualinę orientaciją mokyklose ir vaikų darželiuose. Mums kalbama, kad visa tai – natūralus procesas.
Tačiau mums meluoja.
Melą apie natūralumą paneigė amerikiečių sociologas Džozefas Overtonas, aprašęs technologiją, pagal kurią galima pakeisti visuomenės požiūrį į principinius tai visuomenei klausimus. Perskaitykite šį aprašymą ir jūs suprasite, kaip legalizuojamas homoseksualizmas bei incestas ir kaip šis procesas bus baigtas Europoje jau artimiausiais metais. Kaip ir vaikų eutanazija, beje.
Džozefas P. Overtonas (1960-2003), Mackinac Center visuomeninės politikos centro vyresnysis viceprezidentas, suformulavo modelį, pagal kurį galima pakeisti požiūrį į visuomenę jaudinančias problemas. Modelis, po to kai mokslininkas žuvo aviakatastrofoje, buvo pavadintas Overtono Langu. Jis aprašė, kaip visiškai svetimos visuomenei idėjos buvo ištrauktos iš visuotinio pasmerkimo atmatų duobės, “išplautos” ir galiausiai įteisintos įstatymais.
Pagal Overtono Galimybių lango principą, kiekviena idėja ar problema visuomenėje turi taip vadinamą galimybių langą. Šio lango ribose idėją gali arba negali plačiai aptarinėti, atvirai remti, propaguoti, mėginti įteisinti įstatymais. Lango matmenys keičiami, tuo pačiu keičiant galimybių ribas, pradedant stadija “tai visiškai neįsivaizduojama”, t.y. visiškai svetima visuomenės moralei, iki stadijos “aktuali politika”, kai problema jau yra plačiai aptarinėjama, tampa priimtina masinei sąmonei ir įtvirtinama įstatymais.
Tai nėra grynas smegenų plovimas, o kur kas subtilesnė technologija. Efektyvia ją padaro nuoseklus, sistemingas taikymas ir visuomenei-aukai nepastebimas patsai poveikio darymo faktas.
Žemiau panagrinėsiu kaip žingsnis po žingsnio visuomenė pradeda iš pradžių aptarinėti kažką nepriimtino, paskui laikyti tai priimtinu dalyku ir galiausiai susitaiko su naujais įstatymais, įtvirtinančiais ir ginančiais tai, ko dar visai neseniai buvo neįmanoma nė įsivaizduoti.
Kaip pavyzdį paimsiu ką nors visiškai neįsivaizduojamo. Tarkime, kanibalizmą, t.y. idėją legalizuoti žmonių teisę valgyti kitus žmones.
Akivaizdu, kad šiandien nėra galimybės išplėtoti kanibalizmo idėjos – visuomenė audringai pasipiktins. Tokia situacija reiškia, kad kanibalizmo legalizavimo problema šiuo metu yra nulinėje galimybių langų stadijoje. Pagal Overtono teoriją, ši stadija vadinama “Neįsivaizduojamu dalyku”. Dabar pamodeliuokime, kaip tas neįsivaizduojamas daiktas bus realizuotas, pereidamas visas galimybių stadijas.
TECHNOLOGIJA
Dar sykį pasikartosiu – Overtonas aprašė technologiją, kuri leidžia legalizuoti absoliučiai bet kurią idėją. Jis ne koncepciją pasiūlė, ne savo mintis tam tikru būdu suformulavo – jis aprašė jau veikiančią technologiją. Kitaip sakant tokią veiksmų seką, kurią atliekant, neišvengiamai pasiekiamas trokštamas rezultatas. Naikinant žmonių bendrijas ir visuomenes, tokia technologija gali būti efektyvesnė už termobranduolinį ginklą.
KAIP TAI DRĄSU!
Kanibalizmo tema kol kas vis dar yra atstumianti ir visiškai nepriimtina. Svarstyti šios temos nepriimta nei spaudoje, nei padoresnėje kompanijoje. Kol kas tai absurdiškas, neįsivaizduojamas ir draudžiamas reiškinys. Vadinasi, pirmas Overtono lango judesys – perkelti kanibalizmo temą iš neįsivaizduojamų dalykų kategorijos į radikalių reiškinių sferą.
Pas mus juk žodžio laisvė. Tai kodėl nepakalbėjus apie kanibalizmą?
Mokslininkams apskritai priimta kalbėti apie viską iš eilės, jiems nėra draudžiamų temų, jiems privaloma viską tyrinėti. O jeigu taip, tai surenkime etnologinį simpoziumą tema “Egzotiški Polinezijos genčių papročiai”. Aptarkime jo metu reiškinio istoriją, įveskime šį reiškinį į mokslo apyvartą ir gausime autoritetingų pasisakymų apie kanibalizmą faktą. Kaip matote, apie žmogėdras galima dalykiškai pasikalbėti ir išlikti mokslinio respektabilumo sferoje.
Overtono langas jau pajudėjo. Pozicijų peržiūrėjimas ir revizija jau prasidėjo. Tuo pačiu užtikrintas visuomenės pozicijos reiškinio atžvilgiu pasikeitimas nuo visiškai nepriimtino iki labiau pozityvaus.
Drauge su mokslinėmis diskusijomis neišvengiamai turi atsirasti kokia nors “Radikalių kanibalų draugija”. Ir tegu ji bus atstovaujama tiktai internete, radikalius kanibalus būtinai pastebės ir ims cituoti visoje žiniasklaidoje.
Pirmas dalykas – tai dar vienas viešo pasisakymo faktas. O antra – tokie marginalai reikalingi norint sukurti radikalaus baubo įvaizdį. Tai bus “blogi kanibalai” kaip atsvara kitam baubui – “fašistams, raginantiems deginti laužuose ne tokius kaip jie patys”. Tačiau apie baubus šiek tiek vėliau. Pradžiai pakanka publikuoti pasakojimus apie tai, ką apie žmogienos valgymą galvoja britų mokslininkai ir kokie nors kitos pakraipos radikalūs marginalai.
Pirmojo Overtono lango judesio rezultatas: nepriimtina tema įvesta į apyvartą, tabu desakralizuotas, įvyko problemos vienareikšmiškumo sunaikinimas.
KODĖL GI NE?
Sekantis Lango judesys perkelia kanibalizmo temą iš radikalios sferos į įmanomo dalyko sferą. Šioje stadijoje ir toliau cituojame “mokslininkus”, juk negalima gi ignoruoti jų žinių, teisingai? Žinių apie kanibalizmą. Bet kas, kas atsisakys tą temą svarstyti, turi būti apjuodintas kaip snobas ir veidmainis.
Smerkiant veidmainystę, būtinai reikia sugalvoti kanibalizmui elegantišką pavadinimą. Kad įvairaus plauko fašistai nedrįstų kabinėti ant kitaminčių etikečių, prasidedančių raide K.
Dėmesio! Eufemizmo sukūrimas – tai labai svarbus momentas. Kad legalizuotume neįsivaizduojamą idėją, būtina pakeisti jos tikrąjį pavadinimą.
Kanibalizmo daugiau nebėra. Dabar tai vadinama, tarkime, antropofagija. Tačiau ir šitą terminą visiškai greitai pakeisime dar sykį, pripažinę ir jį įžeidžiamu.
Naujų pavadinimų išsigalvojimo tikslas – nukreipti problemos esmę nuo jos įvardinimo, atplėšti žodžių formą nuo jų turinio, atimti iš ideologinių priešininkų kalbą. Kanibalizmas virsta antropofagija, o paskui į antropofiliją, panašiai kaip nusikaltėlis kaitalioja savo pavardes pase.
Lygiagrečiai su manipuliacijomis vardais vyksta atraminio precedento kūrimas – istorinio, mitologinio, aktualaus ar tiesiog išgalvoto, tačiau svarbiausia – legitimizuoto. Jis bus atrastas ar sugalvotas kaip “įrodymas” to, kad antropofilija gali būti iš principo įteisinta.
"Pamenate legendą apie pasiaukojančią motiną, pagirdžiusią savo krauju mirštančius iš troškulio vaikus?"
"O istorijos apie Antikos dievus, kurie apskritai rijo viską iš eilės - pas romėnus tai buvo įprastas dalykas"
"O artimesni mums krikščionys? Su antropofilija pas juos viskas gerai. Jie iki šiol per ritualus geria savo dievo kraują ir valgo jo kūną. Jūs gi nekaltinate krikščionių bažnyčios?"
Svarbiausias šio etapo metu prasidėjusio siautulio uždavinys – bent dalinai pašalinti kanibalizmą iš tos zonos, kurioje veikia baudžiamasis kodeksas. Bent sykį, bent kokiame nors istoriniame momente.
TAIP IR REIKIA
Po to, kai jau pateikti legitimizuojantys precedentai, atsiranda galimybė pastūmėti Overtono Langą iš galimo dalyko teritorijos į racionalaus dalyko sritį.
Tai – trečias etapas. Jame užbaigiamas vientisos problemos suskaldymas į dalis.
"Noras valgyti žmones yra nulemtas genetiškai, tai slypi žmogaus prigimtyje";
"Kartais būtina suvalgyti žmogų, egzistuoja neįveikiamos aplinkybės";
"Esama žmonių, kurie trokšta, kad juos suvalgytų";
"Antropofilus išprovokavo!";
"Uždraustas vaisius visada saldesnis";
"Laisvas žmogus pats nusprendžia, ką jam valgyti";
"Nereikia slėpti informacijos ir tada tegu visi patys nusprendžia, kas jie tokie - antropofilai ar antropofobai";
"Ar daro antropofilija žalą? Žalos faktai neįrodyti".
Visuomenės sąmonėje dirbtinai sukuriamas “mūšio laukas”, kuriame kaunamasi dėl šios problemos. Kraštutiniuose flanguose išdėstomos baidyklės – specialiai sukurti patys radikaliausi kanibalizmo priešininkų ir šalininkų judėjimai.
Realius priešininkus, t.y. normalius žmones, nenorinčius likti abejingais kanibalizmo legalizavimo klausimu, stengiamasi sutapatinti su baidyklėmis ir paskelbti radikalais. Šių radikalų vaidmuo – aktyviai kurti išprotėjusių psichopatų įvaizdį – agresyvūs, fašistuojantys kanibalizmo nekentėjai, raginantys deginti gyvus žmogėdras, žydus, komunistus ir negrus. Žiniasklaida aprašinėja visus ką tik išvardintus atvejus, išskyrus realius legalizacijos priešininkus.
Tokioje situacijoje patys taip vadinami antropofilai lieka tarsi tarp dviejų radikalių jėgų, “sveiko proto teritorijoje”, iš kurios su patosu, “iš sveiko proto ir žmogiškumo” pozicijų smerkia “įvairaus plauko fašistus”.
“Mokslininkai” ir žurnalistai šiame etape įrodinėja, kad per visą žmonijos istoriją žmonės karts nuo karto valgė vieni kitus ir kad tai yra normalu. Dabar antropofilijos temą galima perkelti iš racionalumo srities į populiarumo sritį. Overtono Langas juda toliau.
GERĄJA PRASME
Norint išpopuliarinti kanibalizmo temą, reikalingas populiarus kontentas, susijęs su istorinėmis ir mitologinėmis asmenybėmis, o esant galimybei – su šiuolaikinėmis įžymybėmis.
Antropofilija masiškai skverbiasi į naujienų ir pokalbių laidas. Žmonės valgomi filmuose, dainų tekstuose, video klipuose.
Vienas iš populiarinimo būdų vadinamas “Apsidairyk aplinkui”.
"Argi tu nežinojai, kad tasai žymusis kompozitorius yra antropofilas?"
"O vienas visiems gerai žinomas lenkų scenaristas visą gyvenimą buvo antropofilu, už tai jį netgi persekiojo valdžia"
"O kiek jų beprotnamiuose sėdėjo! Kiek milijonų buvo ištremti, neteko pilietinių teisių! Beje, o kaip jums naujas Lady Gaga klipas "Eat me, baby"?
Šiame etape eskaluojama tema įvedama ir aptariamų problemų topus ir ji pradeda autonomiškai daugintis masinės informacijos priemonėse, šou versle ir politikoje.
Kitas efektyvus triukas: problemos esmę aktyviai užplepa žurnalistai, TV laidų vedėjai, visuomenininkai, atkirsdami nuo diskusijų specialistus.
Paskui, kai visiems pasidaro nuobodu ir problemos aptarinėjimas pateko į aklavietę, ateina specialiai parinktas specialistas ir sako: “Ponai, iš tikrųjų viskas yra ne taip. Ir esmė ne tame, o štai tame. Ir daryti reikia štai tą ir aną” – ir nurodo konkrečią tendencingą kryptį.
Legalizacijos šalininkų pateisinimui naudojamas nusikaltėlių sužmoginimas, sukuriant teigiamą įvaizdį per charakteristikas, neturinčias nieko bendro su jų nusikaltimais.
"Juk tai kūrybingi žmonės. Na, suvalgė savo žmoną ir kas iš to?"
"Jie nuoširdžiai myli savo aukas. Valgo, vadinasi, myli!"
"Pas antropofilus žymiai didesnis intelekto koeficientas ir kitose srityse jie laikosi griežtos moralės"
"Antropofilai - patys yra aukos, juos taip elgtis gyvenimas privertė"
"Juos taip išauklėjo"
Tokio pobūdžio triukai labai populiarūs pokalbių laidose.
“Mes papasakosime jums tragišką meilės istoriją! Jis norėjo ją suvalgyti! O ji viso labo tenorėjo būti suvalgyta! Kas mes tokie, kad juos teistume? O gal tai buvo meilė? Kas jūs tokie, kad trukdytumėte jiems vienas kitą mylėti?!”
MES ČIA VALDŽIA
Į penktą etapą Overtono langai pajuda tada, kai tema jau pakankamai įkaitinta, kad galima būtų perkelti ją iš populiarių dalykų kategorijos į aktualios politikos sferą.
Pradedama rengti įstatyminė bazė. Lobistų grupuotės valdžioje konsoliduojasi ir išeina iš šešėlio į dienos šviesą. Publikuojamos sociologinės apklausos, atseit patvirtinančios didelį kanibalizmo šalininkų procentą. Politikai pradeda stumti bandomuosius projektus, viešai pasisako šio reiškinio įteisinimo įstatymais naudai. Į žmonių protus palaipsniui įvedama nauja dogma – “žmogienos valgymo draudimas yra draudžiamas”.
Tai firminis liberalizmo metodas – tolerancija kaip bet kokių tabu uždraudimas. Draudžiama kovoti su visuomenei pražūtingais iškrypimais.
Paskutiniame Overtono langų judėjimo etape, kai reiškinys perkeliamas ir kategorijos “populiaru” į kategoriją “aktuali praktika”, visuomenė jau būna palaužta. Patys energingiausi dar kažkaip lyg ir priešinasi mėginimams iškrypimą įteisinti įstatymais, tačiau dauguma žmonių jau palūžę. Visuomenė jau susitaikė su savo pralaimėjimu.
Įstatymai priimti, žmogiškumo normos pakeistos ir sugriautos, vėliau šita banga neišvengiamai pasieks mokyklas ir vaikų darželius, vadinasi, nauja karta užaugs apskritai be jokių šansų išgyventi. Taip viskas vyko legalizuojant homoseksualizmą. Dabar mūsų akyse Europa pagal šią technologiją legalizuoja incestą ir vaikų eutanaziją.
KAIP SULAUŽYTI SCHEMĄ
Lengviausiai aprašyta technologija veikia tolerantiškoje visuomenėje. Toje visuomenėje, kuri neturi idealų ir, kaip pasekmė, neegzistuoja aiški gėrio ir blogio atskirtis.
Jūs norite pakalbėti apie tai, kad jūsų motina yra šliundra? Norite parašyti apie tai straipsnį į žurnalą? Sudainuoti apie tai dainą? Įrodyti, galų gale, kad būti šliundra – tai normalu ir netgi būtina? Va čia ir yra aukščiau aprašyta technologija. Jos pagrindas – visaleidžiamumas.
Nėra jokių tabu.
Nebėra nieko švento.
Nebėra sakralinių sąvokų, kurias netgi nagrinėti draudžiama, o jų išniekinimas baudžiamas akimirksniu ir negailestingai. Viso to nebėra. O kas tada lieka?
Lieka taip vadinama žodžio laisvė, paversta nužmoginimo laisve. Mūsų akyse, vieną po kitos naikina ribas, saugančias visuomenę nuo susinaikinimo. Dabar kelias į bedugnę laisvas, kliūčių nebeliko.
Manai, pavieniui tu negali nieko pakeisti? Tu visiškai teisus, pavieniui žmogus nė velnio nieko negali.
Tačiau asmeniškai tu privalai išlikti žmogumi. O žmogus pajėgus rasti išeitį iš bet kokios situacijos. Ir ko nesugebės vienas – padarys žmonės, kuriuos vienija bendra idėja. Apsidairyk aplinkui.
Sorošo mokiniai. Jie jau ant liepto galo Užtai rėkia nesavu balsu. O mes jiems tolerancija …. O jie mus kaip… Ši visa partija LGBT teroristinės organizacijos užuomazga ….
As tikrai nesu pries gejus. Tie visi argumentai, kad tai nenaturalu, pries gamta, arba net “biblijoje parasyta” yra sudo malimas lygioje vietoje. Taciau esu prie LGBT, nes jie kursto neapykanta, priesina visuomene specialiai elgdamiesi issaukinaciai ir provokuodami zmones, o kai tie zmones reaguoja, juos vadina homofobais. Atsiminkite, yra gejai ir yra pede rastai. Atskirkim juos vienus nuo kitu ir sudauzykime Sorosinius agentus.
Aš nesu prieš gėjus, nesu prieš alkoholikus, nesu prieš vagis, nesu prieš žudikus, tik… gėjų propaganda turi būti uždrausta, alkoholikus privaloma gydyti, o ne už visuomeninį dabrą mokėti alaus skardinėmis, vagiai turi būti baudžiami kalėjimu ir atlyginti nukentėjusiems, žudikams turi būti taikoma mirties bausmė.
o kuo skiriasi gėjai nuo pede rastų? surask 10 skirtumų?
Mano zodyne gejai yra homoseksualai, gyvenantys ramu gyvenima ir nebandantys visur ieskoti homofobiskumo. Jie yra tokie pat normalus kaip ir mes. Pede rastai yra kaip tas nuotraukoje, su karunele ir naglai, besisipsodamas, mojuoja savo organu, o kai gauna i snuki, rekia, kad aplink homofobai. O is technines pede rastas yra zmogus tvirkinantis berniukus. O jei Jus manote, kad tai tas pat, kas gejus, tai tada kiekvienas hetero irgi pedofilas.
Esmės tai nekeičia, kaip sako lietuvių liaudies patarlė – tas pats bbs, tik kitoje rankoje. Tai yra nuo normos nukrypę individai. Gamtos dėsnis – normalūs intymūs santykiai egzistuoja tik tarp vyro ir moters, patino ir patelės. Visa kita yra nukrypimas. Na pvz daunų nevadiname normaliais žmonėmis, nes jie gimė su apsigimimu, taip ir gėjai (nesvarbu ar ped erastais ar homosksualais juos pavadinsi) yra žmonės su psichine negalia. Ir juos vadinti normaliais, tai pataikavimas iškrypimams – overtono langas, kurio pasekmė iškrypėliai diktuoja savo taisykles, siekdami vienos lyties vedybų, įvaikinimo ir dar visokio plauko iškrypėlių identifikavimo ir toleravimo. Kodėl tada psichiniai sutrikimai pripažįstami valgantiems smėlį ar fekalijas. al ir juos toleruokim, t.y. rinkim į seimą ir paisykim jų teises kiekviename restorane pavalgyti fekalijų.
O štai Prancūzijoje daunė jau net į parlamentą kandidatuoja. Ar išrinko nežinau – neseku. Vakarai supuvę ir jiems galas. Norisi, kad kuo greičiau.
Romoje imperatorius Kaligula savo mylimiausią arklį paskyrė senatoriumi, bet turbūt to nevertinsit kaip sektino pavyzdžio.
Jeigu arklys gali buti viena is 72 genderiu, tai kodel gi ne.
Koks dievas is kokios skyles Jums nuleido, kad homoseksualumas yra nukrypimas. Mano nuomone nukrypimas yra kistis i kitu zmoniu seksualinius santykius, ir dar su tokia aistra. Nesveiki esate jus.
Tau tik skylės ir terūpi. Jei netgi imti gryną darvinizmą, tai lytiniais santykiai skirti tik dauginimuisi. Kokie vaikai iš šiknos?
Rimtai, Jus mylytes tik tada, kai norite i Pasauli ispjauti dar viena atzala? Netikiu. O jei tikrai taip gyvenate, na tai tuomet nera apie ka kalbeti, esate is kitos visatos.
O ziurint is Darvinizmo, tipo is “naturalios gamtos” varpines, tai Jus irgi neteisus, nes homoseksualumas yra papilites ir gyvunu kosmose. Taciau pas gyvunus nors ir yra homoseksualiu santykiu, bet nera homofobijos.
Kisk tu kur nori ir i ka nori. Man vienodai sviecia, cia tavo reikalas. Bet kai visas sitas Š pradedamas kisti mano vaikams – mano tolerancija baigiasi. Todel geriau buk ten kur esi, visiems bus geriau.
Prarandamas sveikas protas. Tai bloga įtartina kompanija. Tad nesusidėkim, neklausykim jų… Tegu suverda savo sultyse, kol nieko neliks…
Kol šie iškrypėliai nebaudžiami, kito kelio nėra.
….Kada sakoma kritikinė teisybė,automatiškai suveikia ginyba,TEISYBĖ KARTI,TODĖL,KAD JI TEISYBĖ,už teisybę kažkodėl visi pyksta …. !!! Matyt senelis Džosoroš pamokė pasiskūsti,o be penkių minučių ministradvokatė “laisvę”gins Teisme ….!!!
Ir dar tapinaz paadvokataus. Aisku ne uz dyka.